Lons‑le‑Saunier (Lon le Sonj), miestas Prancūzijos rytuose, Burgundijos-Franche‑Comté administraciniame regione, į pietvakarius nuo Besançono; Jura departamento centras.
17 200 gyventojų (2019; aglomeracijoje 26 600 gyventojų). Mietas įsikūręs Jura kalnų papėdėje, Solvano upės slėnyje. Per Lons‑le‑Saunier eina Besançono–Bourg‑en‑Bresse’o geležinkelis ir plentas. Nedidelis oro uostas. Optikos (akinių), tekstilės, maisto (vyno, sūrių, šokolado) pramonė, žaislų gamyba. Lons‑le‑Saunier apylinkėse auginami vynmedžiai, veisiami pieniniai galvijai. Turizmas. Prie miesto yra Aukštutinės Jura regioninis gamtos parkas. Balneologijos kurortas. Muziejai: archeologijos, dailės, C. J. Rouget de Lisle’io (gimė mieste 1760; sukūrė Prancūzijos himną Marselietė), amatų. Teatras. Lons‑le‑Saunier vietovė žinoma nuo antikos laikų (tada vadinta Ledo Salinarius; prie jo buvo gaunama druska). 1982–2015 Lons‑le‑Saunier priklausė Franche‑Comté administraciniam regionui.
Architektūra
Sakraliniai pastatai: romaninė Šv. Deziderijaus (1080, perstatyta 1880), pranciškonų (15 a., perstatyta 18 a.) bažnyčios, benediktinų vienuolynas (apie 7 a., 1715 perstatyta, architektas V. Duscheneʼas). Žymiausi statiniai: rotušė (1743, dabar Dailės muziejus), ligoninė (1745, abiejų architektas J. P. Galzot), rokokinis teatro pastatas (19 a. pirma pusė, 1903 perstatytas), termos (1892), privatus gyvenamasis namas (18 a., nuo 1928 Pramonės ir prekybos rūmai), miesto tarybos rūmai (1994, architektūrinė bendrovė Archi‑tecture), Arkų gatvės pastatai (perstatyti iš akmens 1637), Nepriklausomybės aikštėje – laikrodžio bokštas (15 a., 1758 perstatytas), generolo C. J. Lecourbeʼo paminklas (1830), F. X. Bichat aikštėje – skulptūra Venera (1828, skulptorius A. Canova). C. J. Rouget de Lisleʼio paminklas (1882, skulptorius F. A. Bartholdi), Gulbės fontanas (1829, rekonstruotas 1997).
2271