Lópaičių etnomitològinis komplèksas yra Rietavo savivaldybės teritorijoje, Tverų seniūnijoje, miške prie Lopaičių kaimo, maždaug 3 km į rytus nuo Tverų. Jį sudaro Lopaičių piliakalnis, šaltinis, spėjamos žynių kapinės, menama senovės žemaičių pagonių šventvietė, mitologiniai akmenys ir kiti objektai.
Lopaičių piliakalnis
Lopaičių piliakalnis kartais vadintas Leibiške (pagal slėnyje stovėjusį malūną), Tverų piliakalniu. Datuojamas pirmu tūkstantmečiu–antro tūkstantmečio pradžia. Nacionalinės reikšmės valstybės saugomas kultūros objektas, archeologijos paminklas (1998).
Įrengtas Tverų kalvyno pakraštyje, Aitralės upelio (Aitros kairysis intakas) dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Ruškio kraštovaizdžio draustinyje. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi (maždaug 25 m ilgio ir 13 m pločio), viduryje kiek iškilusi (iki 0,7 m), šiaurinis galas aukštesnis 2 metrais. Aikštelę šiaurinėje ir vakarinėje pusėje juosia lenktas pylimas (maždaug 50 m ilgio, apie 15 m pločio ir iki 1 m aukščio nuo aikštelės pusės). Už aikštelės supilto pylimo šiaurinėje dalyje yra iš dalies užslinkęs griovys (apie 12 m pločio ir iki 1 m gylio). 5,5 m žemiau aikštelės pietinio krašto yra keturkampė arimų apardyta terasa (apie 30 m ilgio ir iki 20 m pločio šiaurės gale). Piliakalnio šlaitai statūs (nuo 3–4 m aukščio vakarinėje pusėje iki 27 m aukščio rytinėje pusėje). Rytinis šlaitas truputį nuslinkęs paplovus upelio vandenims, vakarinis ir pietvakarinis šlaitai apardyti arimų.
Lopaičių piliakalnis
Lopaičių piliakalnį 1901 žvalgė L. Krzywickis, apie piliakalnį 1928 rašė P. Tarasenka. 1964 žvalgė Istorijos institutas (ekspedicijos vadovas A. Tautavičius), 2002 – Lietuvos kultūros paveldo centras (ekspedicijos vadovas Bronius Dakanis), 2004 – viešoji įstaiga Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos (ekspedicijos vadovas Olegas Fediajevas). Aikštelėje, t. p. vakariniame ir rytiniame šlaituose pastebėtas apardytas kultūrinis sluoksnis su molio tinku, degusiais akmenimis, archeologiniais radiniais, vakariniame krašte rasta lipdytinės keramikos.
Spėjama, kad ant Lopaičių piliakalnio stovėjusi žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis Tvarmenė (Ipatijaus metraštyje vadinta Tviriment). 1251 prie pilies vykęs Tverų mūšis, jo metu strėle į šlaunį sužeistas Mindaugas atsitraukęs ir grįžęs į Vorutos pilį. Dar pasakojama, kad Mindaugas čia sviedęs karūną ant žemės taip jos atsisakydamas. Pasak vienos legendos, 13 a. žemaičiai piliakalnyje paslėpė didžiulius turtus, kovose atimtus iš Čingischano ordos, šie turtai tapę svarbia dingstimi kryžiuočiams ir kalavijuočiams užgrobti Žemaitiją, bet vyriausiasis Žemaitijos žynys esą išpranašavęs, kad šis karo grobis bus neprieinamas 1000 metų (iki 2243). Išlikę ir pasakojimų apie tai, kad Napoleono kariuomenė piliakalnyje užkasusi savo auksą, kad ant kalno sėdėjusi švedų karalienė ir stebėjusi su priešais kovojančius savo karius.
Lopaičių piliakalnis
Kiti objektai
Lopaičių piliakalnio papėdėje tekanti Aitralė
Netoli piliakalnio išteka Devynių versmių šaltinis, jo vanduo (ištyrus nustatyta, kad yra labai švarus), tikima, turįs gydomųjų galių (apie tai rašęs S. Daukantas), yra spėjamų žynių kapinių ribą žymintis Lopaičių akmuo su plokščiadugniu dubeniu, spėjamą žynio kapą žymintis akmuo.
Kitame upelio krante yra menama senovės žemaičių pagonių šventvietė. Apskritimo formos (maždaug 30 m skersmens) nedidelė dauba, spėjama, buvo senovės observatorija, čia stebėti dangaus kūnai, nustatomi metų laikai, pagal žvaigždes galėjo būti priimami svarbūs sprendimai. Daubos pakraščiuose išlikę įvairaus dydžio akmenų – apsamanojusių, su įspaustais ženklais, žmogaus veidu. Šalia esanti akmenų krūsnis iš keliasdešimties akmenų su kelias tonas sveriančiu luitu viršuje gali būti laikoma vieninteliu Lietuvoje išlikusiu dolmenu. Komplekse yra ir daugiau įspūdingų akmenų: Gydantis, arba Sveikatos, akmuo, esą padedąs pasveikti, Vaisingumo akmuo – susilaukti vaikų, o Norų išsipildymo akmuo – troškimams išsipildyti, t. p. didelis riedulynas upelyje.
Lopaičių dolmenas
Pro piliakalnį ir kitus objektus veda Lopaičių pažintinis takas. Jo pradžioje stovi paminklas kunigaikščiui Vykintui (pastatytas 2005 Tveruose, 2008 perkeltas prie piliakalnio; skulptorius Juozas Grigaliūnas).
Į šiaurę nuo piliakalnio nustatyta buvus papėdės gyvenvietę (0,5 ha dydžio).
Lopaičių piliakalnis
L: E. Bunka Lopaičiai. Sustingęs laikas Rietavas 2007.
Leibiškė; Tverų piliakalnis; Lopaičių piliakalnis; Lopaičių šventvietė