lopšnė, kamerinės muzikos žanras; nedidelės apimties, lyrinio pobūdžio vokalinis (rečiau instrumentinis) kūrinys.
Bruožai, paplitimas muzikiniame folklore
Būdinga lėtas tempas, ramus ritmas, melodija be šuolių, monotoniška. Paplitusios daugelio Europos, Šiaurės Amerikos, Vakarų Afrikos tautų muzikiniame folklore. Tai trumpos motinų arba auklių sukurtos dainelės kūdikiams raminti ir migdyti. Lietuvių tautosakoje lopšinę sudaro trumpas prasminis tekstas ir priedainis (pvz., a-a-a, čiūčia-liūlia); tematika nesudėtinga – dainuojama apie miegą, kurį atnešė pelytė arba zuikis, reiškiamos svajonės matyti savo sūnų lauko artojėlį, o dukrą – drobių audėjėlę. Būdinga improvizacija, pagal ją skiriami du lopšinių tipai: astrofinės ir ketureilės arba šešiaeilės. Lietuvių liaudies lopšinių paskelbta Lietuvių liaudies dainyno t. 1 (Vaikų dainos 1980).
Lopšinė profesionaliojoje muzikoje
Profesionaliojoje muzikoje pirmosios vokalinės lopšinės balsui (tik moterų) buvo sukurtos 18 a. pabaigoje, tarp jų – B. Flieso Miegok, mano prince, ramu (Schlafe, mein Prinzchen, es ruh, ilgai buvo priskiriama W. A. Mozartui), J. F. Reichardto Lopšinės gerosioms vokiečių motinoms (Wiegenlieder für gute deutsche Mutter 1798). Vėliau lopšinių sukūrė F. Schubertas, C. M. von Weberis, J. Brahmsas, H. Wolfas, A. Dvořákas, M. Musorgskis, P. Čaikovskis ir kiti. Nuo 19 a. kuriamos ir instrumentinės lopšinės, dažniausiai fortepijonui, 6/8 metro; kai kurios didelės apimties. Instrumentines lopšines kūrė F. F. Chopinas, J. Brahmsas, E. Griegas, F. Lisztas, vėliau M. Balakirevas, M. Regeris, C. Debussy ir kiti. Rečiau pasitaiko instrumentinių lopšinių nedidelei kamerinei sudėčiai (lopšinę smuikui ir fortepijonui sukūrė M. Ravelis). 20 a. pradėtos kurti lopšinės chorui.
Lopšinių būna operose (P. Čaikovskio Mazepa, N. Rimskio-Korsakovo Sadko, Ch. Gounod Sabos karalienė, G. Puccini Madam Baterflai, G. Gershwino Porgis ir Besė), baletuose (I. Stravinskio Ugnies paukštė), orkestrinėje muzikoje (F. Liszto lopšinės fragmentas iš simfoninės poemos Nuo lopšio iki kapo, F. Busoni Eleginė lopšinė, A. Liadovo Kikimora). Lopšinių yra ir dramos spektaklių muzikoje (Princesės lopšinė iš spektaklio Geležinės princesės diena, F. Bajoro muzika), kino filmuose (Cirkas, I. Dunajevskio muzika; Vienos dienos kronika, E. Balsio muzika).
Lopšinių balsui sukūrė S. Šimkus, B. Dvarionas, V. Klova, A. Vanagaitis, V. Bartulis, chorui – J. Naujalis, A. Kačanauskas, A. Budriūnas, J. Bašinskas, instrumentinių – A. Kačanauskas (violončelei ir fortepijonui), S. Vainiūnas (fortepijonui), F. R. Bajoras (smuikui ir fortepijonui).
1724