Lorca (Lòrka), miestas Ispanijos pietryčiuose, Mursijos autonominėje srityje, į pietvakarius nuo Mursijos miesto.
94 400 gyventojų (2019).
Lorca įsikūrusi Andalūzijos kalnų rytinėse prieškalnėse, abipus Guadalentíno upės (Seguros intakas). Per Lorcą eina Mursijos–Aguilaso geležinkelis ir Mursijos–Almeríjos plentas.
Tekstilės, chemijos, statybinių medžiagų, odos, maisto pramonė. Lorcos apylinkėse – sodininkystė (daugiausia auginami citrinmedžiai), t. p. auginami javai. Turizmas; garsi Didžiosios savaitės šventė. Paveikslų galerija.
Architektūra
Lorcos tvirtovė
Arabų architektūros bruožų turinti tvirtovė (pastatyta 9–15 a., 19 a. restauruota, dabar dalyje teritorijos yra Parador Nacional viešbutis), miesto vartai (14 a.). Bažnyčios: vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos (15 a.), Šv. Patriko (1553–1772, fasado dekoras skulptorius J. Valle) su Švenčiausiojo Sakramento koplyčia, Šv. Pranciškaus (16 a. vidurys, 17 a. restauruota, fasadą dekoravo skulptorius I. Garzónas; vertingi barokiniai altoriai), Šv. Mato (18 a.), Šv. Kristupo (19 a.). 16–18 a. pastatyti pagrindiniai miesto pastatai – rotušė (1678–1737), ligoninė, kalėjimas, turgus. 18 a. pastatyta daug rūmų (Salazar‑Rosso, Alburquerque, kunigaikščio San Juliano rūmai), turtingų miestiečių (Guevara, Mula, Irusita, Inquisidor) gyvenamųjų namų, vienuolynų (Šv. Dominyko), sukurta aikščių (Ispanijos, Calderóno, Colón, del Caño, Negrito). 19–20 a. statiniai: teatras (19 a. antra pusė, architektas D. M. Molina), kazino (1885), modernistinė Senoji menė (1918, architektas M. Spottorno).
Istorija
Dabartinėje miesto vietoje žmonių gyventa nuo bronzos amžiaus. Vėliau gyventa finikiečių. Antikos laikais vadintas Ilurco, per ją ėjo kelias iš Tarragonos į Jaéną. Romėnų valdymo laikotarpiu plito krikščionybė, 301 Lorcos vyskupijos atstovas dalyvavo bažnytiniame susirinkime Granados mieste Elviroje. Valdant arabams vadinta Lurca. 1243 ją atsiėmė Kastilijos karalius Alfonsas X Išmintingasis, iki rekonkistos pabaigos (1492) Lorca buvo miestas prie sienos su paskutine Ispanijos musulmonų valda – Granados emyratu.
Vėliau gausėjo gyventojų, miestas tapo religiniu centru, įkurta daug vienuolynų. 18 a. perstatyta, prarado vidurinių amžių miesto išvaizdą. 19 a. pirmoje pusėje labai ištuštėjo dėl epidemijų. Sparčiau plėtėsi po Ispanijos pilietinio karo (1936–39).
2271