Lordų rūmai Londone (1837–57, architektai Ch. Barry, A. W. N. Puginas)
Lòrdų Rmai (House of Lords), aukštieji Didžiosios Britanijos Parlamento rūmai. Nerenkama institucija, kurią sudaro daugiau kaip 700 narių: 2 arkivyskupai (Canterbury ir Yorko), 24 Anglijos vyskupai – vadinamieji dvasiniai lordai, 92 (nuo 1999) paveldimi perai, visi perai iki gyvos galvos (nuo 1980), gavę titulą pagal 1958 Perų iki gyvos galvos įstatymą, Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Dvasininkai yra Lordų Rūmų nariai tol, kol eina bažnytines pareigas, pasauliečiai – iki gyvos galvos. Lordų Rūmų nariai vadinami Parlamento lordais. Lordų Rūmų pirmininkas – lordas kancleris. Lordų Rūmai atsirado 11 amžiuje iš vitanų – anglosaksų karalių patariamųjų institucijų, kuriose posėdžiavo aukštieji dvasininkai ir artimiausi karaliaus patarėjai. Visiškai Rūmai susiformavo 14 amžiuje, pavadinimas vartojamas nuo 1544 metų. Lordų Rūmai ilgai turėjo didesnes politines galias už Parlamento žemuosius – Bendruomenių Rūmus.
Nuo 19 amžiaus Lordų Rūmų galia nuolat mažėjo. Pagal 1911 ir 1949 Parlamento aktus visa įstatymų leidybos galia perduota Bendruomenių Rūmams, Lordų Rūmams iš esmės liko tik patariamojo balso teisė; daugelis stebėtojų čia vykstančius debatus vertina dėl to, kad jie laisvi nuo partinės drausmės. Pagal 1999 priimtą Lordų Rūmų aktą panaikinta 90 paveldimų perų teisė iš karto užimti Lordų Rūmų nario vietą, jie turi būti renkami per papildomus rinkimus (2 perus renka perai leiboristai, 3 – liberalų demokratų perai, 28 – nepartiniai perai, 42 – perai konservatoriai, 15 spykerio padėjėjų renka visi Lordų Rūmų nariai). Pagal 2005 Konstitucinės reformos aktą iki tol turėtos Lordų Rūmų teisminės funkcijos perduotos naujam Aukščiausiajam Jungtinės Karalystės Teismui.
1104