de’Medici Lorenzo (Lorencas de Mèdičis), vadintas Puikiuoju (il Magnifico) 1449 01 01Florencija 1492 04 08Careggi (prie Florencijos), Italijos politikas, poetas. Kilęs iš Medici giminės.
Lorenzo de’Medici
Nuo 1469 su broliu Giuliano (1453–78) valdė Florenciją. 1478 Florencijoje surengtas popiežiaus Siksto IV (1471–84) remiamas vadinamasis Pazzi šeimos sąmokslas, juo siekta nutraukti Medici šeimos valdymą. Per sąmokslą buvo nužudytas Giuliano, L. de’Medici popiežiaus atskirtas nuo Bažnyčios. Kovodamas su Medici popiežius sudarė sąjungą su Neapolio karalyste. Po asmeninio L. de’Medici susitarimo su Neapolio karaliumi karas buvo nutrauktas, popiežius neteko sąjungininko ir panaikino L. de’Medici atskyrimą nuo Bažnyčios. L. de’Medici valdymo laikotarpiu Florencija tapo Renesanso kultūros centru. L. de’Medici globojo poetus, dailininkus, filosofus (S. Botticelli, M. Ficino, Leonardo da Vinci, Michelangelo, G. Pico della Mirandolą ir kitus).
Kūryba
Sudarė pirmąją italų kalba parašytos poezijos, daugiausia dolce stil nuovo stiliaus, antologiją (apie 1477). Sekdamas F. Petrarca, Dante parašė meilės eilėraščių, kuriems būdingos neoplatonizmo idėjos. Sukūrė sonetų, odžių, idilių, parodijų, lyrinių alegorinių poemų (poema Meilės girios / Selve d’amore), novelių (Giacoppo, La Ginevra, abiejų autorystė patvirtinta 1925).
2271