Lorient (Lorjãnas), miestas Prancūzijos vakaruose, Bretanėje, prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos.
57 200 gyventojų (2019; aglomeracijoje 122 200 gyventojų).
Žvejybos (didžiausias Prancūzijoje; apyvarta apie 27 000 t per metus), prekybos (2,28 mln. t, 2017), jachtų uostai.
Per Lorient’ą eina Quimpero–Paryžiaus greitasis geležinkelis. Oro uostas. Karinių laivų statykla, ginklų, automobilių, jachtų navigacinės įrangos gamyba, farmacijos, elektronikos, tekstilės, baldų, chemijos (dažų), maisto (žuvų konservavimo) pramonė. Žuvų birža. Turizmas.
Pietų Bretanės univeristetas (įkurtas 1995). Indijos bendrovės muziejus (Lorient’o miesto ir 18 a. navigacijos istorija), povandeninių laivų muziejus (buvusioje povandeninių laivų bazėje, pastatytoje vokiečių per II pasaulinį karą).
Jūrų rūmai (mokslo, technikos ir pramonės kultūros centras). Kasmetinis tarptautinis keltų kultūros festivalis (nuo 1970).
Architektūra
Išliko Atradimo bokštas (1737, architektas G. Guillois, 1786 perstatytas). Per II pasaulinį karą miestas beveik visiškai sugriautas, vėliau atstatytas (atstatymo darbams vadovavo G. Tourry): suskirstytas kvartalais, centras orientuotas į Jules Ferry aikštę. Atstatyta: Merville’io (1952), Bissono (1954) mokyklų, S. H. Dupuy de Lome’o licėjaus (1953) pastatai, Oradour tiltas (1958), rotušė (1960), Merville turgaus pastatas (1964). 20 a. 6–7 dešimtmečio architektūroje ryšku vietinės architektūros bruožai, yra modernizmo architektūros įtakos (vandens pramogų centras Moustoir 1963, architektas M. Conanas). 20 a. pabaigoje pastatyta internacionalinio stiliaus pastatų: Reabilitacijos centras (1996, architektas R. Castro), Atradimo biurai (1998, architektūrinė bendrovė AIA), Institut Consulaire de Formation Permanente mokymo centras (2000, architektas S. Davoust), Didysis teatras (2003, architektas H. Gaudinas), jūreivystės centras Cité de La Voile Eric Tabarly (2007, architektas J. Ferrier).
Istorija
Lorient’o apylinkėse žmonių gyventa prieš 3000 metų. Viduriniais amžiais čia buvo Blaveto kaimelis, kuris Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII laikais (valdė 1610–43) pastačius tvirtovę pavadintas Port‑Louis.
Karalius Liudvikas XIV 1664 leido mieste įkurti pirklių bendrovę. Miestas pervadintas pagal pirmojo čia pastatyto laivo pavadinimą (Le Soleil d’Orient; prancūziškai Rytų saulė). 1719 įsikūrus kitai pirklių bendrovei miestas išsiplėtė.
Per Septynerių metų karą (1756–63) Prancūzijai netekus kolonijų Indijoje smuko. 1770 uostą nusipirko karalius Liudvikas XV ir pastatydino čia ginklų arsenalą; jame dirbo didelė Lorient’o gyventojų dalis.
Po I pasaulinio karo buvo plėtojama žvejybos pramonė.
Per II pasaulinį karą okupuotas Vokietijos, buvo jos povandeninio laivyno štabo būstinė.
Sąjungininkų aviacijos beveik visas sugriautas. Atstatytas nauju stiliumi.
2271