Lòtaras II (Lothaire II) apie 835 869 08 08Piacenza, Lotaringijos karalius (855–869). Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Lotaro I sūnus, Liudviko II brolis. Palikimo gavo karalystę tarp Šiaurės jūros ir Jura kalnų, vadintą Lotaro karalyste, nuo 10 a. – Lotaringija. 863 mirus broliui Provanso karaliui Karoliui su kitais broliais pasidalijo jo karalystę, gavo žemes prie Viennes’o ir Liono. Valdydamas išgarsėjo pastangomis išsiskirti su bevaike žmona Šv. Mauricijaus vienuolyno abato seserimi Teutberga. Jo siekius parėmė Aacheno (862) ir Metzo (863) frankų vyskupų sinodai. Vedė antrą kartą, bet tam pasipriešino popiežius Mikalojus I Didysis. 867 popiežiumi tapus Hadrianui II Lotaras II gavo leidimą skirtis, bet pakeliui iš Romos mirė. Jo ir antrąja žmona tapusios favoritės Waldrados sūnus Hugonas buvo pripažintas neteisėtu, Lotaro II karalystę pasidalijo Lotaro II tėvo broliai Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis II Plikagalvis ir Vokietijos karalius Liudvikas II Vokietis.
2271