Lòtas, Biblijos personažas, Abraomo sūnėnas, Teracho vaikaitis. Pradžios knygoje apie jį pateikta legendų, susijusių su Abraomu ir Sara. Iš pradžių visa šeima gyveno Ūre, mirus Loto tėvui Haranui, Terachas su Abraomu, Sara ir Lotu persikėlė į Haraną (Pr 11, 26–32). Mirus Terachui, keliaudamas į Kanaaną Abraomas pasiėmė ir Lotą; keliavo pro Šechemą, Betelį, paskui nusigavo į Egiptą (Pr 12, 16; 13, 1). Grįžę iš Egipto su didelėmis kaimenėmis (Pr 12, 16; 13, 2) keliavo pro Negebą – tarp Betelio ir Ajo piemenims susiginčijus, kaip sutalpinti bandas tame krašte, Abraomas pasiūlė atsiskirti Lotui. Lotas apsistojo Jordano lygumoje (Pr 13, 8–9) prie Sodomos. Pr 14 pasakojama, kad Lotą paėmė į nelaisvę Kedorlaomeras su sąjungininkais. Abromas jį išgelbėjo ir šis saugus sugrįžo į Sodomą.
Lotas (A. Altdorferis, Lotas ir jo dukterys 1537, aliejus, Meno istorijos muziejus Vienoje)
Legendoje apie Sodomą ir Gomorą pasakojama, kad į Sodomą atkeliavus Dievo siųstiems vizitatoriams, Lotas juos pasikvietė į namus, bet Sodomos gyventojai, susirinkę prie jo durų, pareikalavo juos atvesti, kad galėtų pažinti, t. y. pažeminti, panaudodami prievartą. Lotas bandė apginti, pasiūlydamas vietoj jų savo dukteris (Pr 19, 8). Dievo pasiuntiniai sunaikino Sodomą, o Lotą su šeima išgelbėjo, tik žmona, nepaklausiusi Dievo pasiuntinių, atsisuko atgal pasižiūrėti į naikinamą Sodomą ir pavirto druskos stulpu (19, 17, 26).
Pagal etiologinį pasakojimą Lotas su dukterimis prisiglaudė Coare, oloje. Dukterys, manydamos, kad pasaulyje nebeliko žmonių, nugirdė savo tėvą ir iš kraujomaišos su juo (19, 31–35) pagimdė du sūnus – vyresnioji Moabą (moabitų protėvį), jaunesnioji – amonitų protėvį Ben Amį (Pr 19, 36–38).
Dailėje Lotas vaizduojamas su šeima skubantis iš Sodomos, juos lydi du angelai, jo žmona žiūri atgal, kartais vaizduojama jau pavirtusi druskos stulpu, fone – degantis miestas, ugnimi lyjantis dangus. Renesanso dailėje Lotas kartais vaizduojamas sanguliaujantis su savo dukterimis – dažniausiai viena duktė vaizduojama sėdinti ant tėvo kelių, o kita pilanti vyną į taurę ir duodanti jam gerti.
565