lotosas

lòtosas, vienas seniausių simbolių. Egipto mitologijoje siejamas su saule, simbolizavo iš vandens susikūrusį pasaulį. Hinduizme, budizme ir džainizme – vienas pagrindinių simbolių. Reiškia saulę, tyrumą, netapatumą samsarai ir dvasinį tobulumą (nes iš dumblo išauga švarus, nesušlapdamas plaukia ir išsiskleidžia šviesoje). Balti lotosai vadinami padma, pundaryka, aravinda, raudoni – dažniausiai kamala, mėlyni – utpala. Lotosas minimas įvairiuose sen. Indijos kosmogoniniuose mituose. Sutapatintas su makštimi simbolizuoja moteriškąjį kuriamąjį pradą; yra Sūrjos, Višnaus ir Lakšmės simbolis bei atributas, budos Amitabhos emblema, dievai ir deivės (budizme – budos ir bodhisatvos) dažnai vaizduojami sėdintys lotoso sostuose. Tantroje lotosais vadinami subtiliojo kūno centrai – čakros. Raudonas lotosas yra dabartinės Indijos emblema.