lotynzmai, skoliniai iš lotynų kalbos arba terminai, sudaryti iš lotynų kalbos žodžių šaknų ir afiksų. Tai kasdieniai, įvairiose srityse vartojami tarptautiniai žodžiai (aktyvus, publikuoti, viktorina), mokslo (eksperimentas, operacija), politikos (liberalas, partija, revoliucija), kultūros ir meno (akvarelė, kompozicija, skulptūra), religiniai (altorius, Kalėdos, pastorius) ir kiti terminai. Nemažai lotynizmų yra vieninteliai sąvokų reiškėjai. Kai kurių tarptautinių žodžių tik tam tikra žodžio dalis yra lotyniškos kilmės (automobilis, ekskunigas, mistifikacija, televizorius). Prie lotynizmų skiriami ir lotyniškos kilmės tikriniai vardai (Beata, Donatas, Feliksas). Dažniausiai lotynizmai yra seniau (literatūra, oratorius, respublika) ar naujaisiais laikais (aviacija, radijas, reaktyvinis) iš lotynų kalbos šaknų ir afiksų sukurti žodžiai. Į lietuvių kalbą lotynizmi pateko tiesiogiai (jų yra 16–17 a. lietuvių raštijos paminkluose) arba (dažniau) per kalbas tarpininkes (lenkų, rusų, vokiečių ir kitas). Kai kurie lotynizmai į lietuvių kalbą pateko pasikeitę (corona > karūna, doctor > daktaras), pritaikyti prie lietuvių kalbos fonetikos, gramatikos, rašybos dėsnių. Lotynizamų dabartinė reikšmė kartais yra nutolusi nuo pirminės reikšmės (calendarium ‘skolų knyga’ > kalendorius). Lietuvių ir kitose Europos kalbose yra vertinių, sudarytų iš gimtosios kalbos elementų pagal lotynų kalbos semantinės, morfologinės arba sintaksinės struktūros pavyzdžius (pvz., pagal lotynų impressio sudarytas lietuvių įspūdis, vokiečių Eindruck, prancūzų impression, rusų vpečatlenie). Tarptautinėje diplomatijoje ir teisės kalboje vartojama daug lotyniškų posakių (status quo, persona non grata, veto ir kiti).
2829