Lotỹnų Amèrikos ekonòminė sistemà (Sistema Económico Latinoamericano), Lotynų Amerikos ir Vest Indijos regioninė ekonominė organizacija. Įkurta 1975 Panamos konvencija. Būstinė Karakase. Šalys narės: Panama (nuo 1975), Barbadosas, Bolivija, Brazilija, Dominikos Respublika, Ekvadoras, Gajana, Gvatemala, Hondūras, Jamaika, Kuba, Meksika, Nikaragva, Peru, Trinidadas ir Tobagas, Venesuela (visos nuo 1976), Argentina, Čilė, Haitis, Kosta Rika, Urugvajus (visos nuo 1977), Kolumbija, Surinamas (abi nuo 1979), Paragvajus (nuo 1986), Belizas (nuo 1992) ir Bahamos (nuo 1998). Tikslai – skatinti šalių narių bendradarbiavimą, naujų šalių integraciją, kurti bendras strategijas Lotynų Amerikos šalių ekonominiams ir socialiniams reikalams spręsti. Lotynų Amerikos ekonominė sistema atlieka makroekonominius tyrimus, šalių narių tarpusavio santykių ir jų santykių su trečiosiomis šalimis vertinimus, analizuoja pasaulines prekybos tendencijas, prekybos poveikį aplinkai, Pasaulio prekybos organizacijos sprendimus, Urugvajaus raundo susitarimų įgyvendinimą, kapitalo ir investicijų srautus, kitų tarptautinių prekybos ir ekonominių organizacijų veiklą ir kita, teikia techninę informaciją šalims narėms, rengia konferencijas, seminarus, kursus ir kita. Lotynų Amerikos ekonominės sistemos sprendimus priima Lotynų Amerikos taryba, kurią sudaro šalių narių atstovai (po vieną iš kiekvienos šalies). Taryba renkasi kartą per metus. Ji formuoja bendrąją Lotynų Amerikos ekonominės sistemos politiką ir nuostatas, svarsto šalių narių pasiūlymus, prižiūri jų įsipareigojimų vykdymą, tikrina ataskaitas ir programas, tvirtina Lotynų Amerikos ekonominės sistemos biudžetą ir nustato kvotas šalims narėms, atstovauja organizacijai tarptautinėse derybose ir kita. Sprendimai priimami konsensuso, dviejų trečdalių arba absoliučios daugumos principu. Tarybai vadovauja ketverių metų kadencijai išrinktas nuolatinis sekretorius. Tam tikroms problemoms spręsti sudaromi komitetai.
SELA