Louis de Funès
de Funès Louis (Lui de Fiunèsas), tikr. Louis Germain David de Funès de Galarza 1914 07 31Courbevoie (Aukštutinės Senos departamentas) 1983 01 27Nantes (palaidotas Le Cellier (Atlanto Luaros departamentas), prancūzų kino aktorius, scenaristas. Vienas žymiausių pasaulio komedijų aktorių. Baigęs licėjų dirbo įvairius darbus, grojo pianinu kavinėse. 1941 baigęs René Simono teatro kursus rengė pasirodymus estrados reviu Paryžiaus naktiniuose klubuose, radijuje.
1945 debiutavo epizodiniu Kabareto portjė vaidmeniu filme Barbizono gundymas (režisierius Jeanas Stelli). Kurį laiką vaidino tik epizodinius vaidmenis (sukūrė daugiau kaip 100; iš viso suvaidino daugiau kaip 160 vaidmenų). Išgarsėjo sukūręs Blero vaidmenį filme Nepagautas – ne vagis (1958, režisierius Yves’as Robert’as). Populiariausi L. de Funeso vaidmenys – Komisaras Žiuvas režisieriaus André Hunnebelle’io trilogijoje apie piktadarį Fantomasą (Fantomasas 1964, Fantomasas įsisiautėja 1965, Fantomasas prieš Skotland Jardą 1967) ir Žandaras Liudvikas Kriušo režisieriaus Jeano Girault komiškame cikle (Žandaras iš Saint‑Tropezo 1964, Žandaras Niujorke 1965, Žandaras veda 1968, Žandaras atostogauja 1970, Žandaras ir ateiviai 1979, Žandaras ir žandariukės 1982).
Louis de Funès
L. de Funès. Žandaro Liudviko Kriušo vaidmuo filme Žandaras ir ateiviai (1979, režisierius Jeanas Girault)
Sukūrė įsimintinų, pagrįstu komedijinių kaukių kontrastu duetų su aktoriumi Bourviliu: Leopoldas Sarojanas (Vėpla 1965), Stanislasas Leforas (Didysis pasivaikščiojimas 1966, abiejų režisierius Gérard’as Oury). Kiti svarbesni vaidmenys: Ponas Kalomelis (Tėtė, mama, tarnaitė ir aš 1954, Tėtė, mama, mano žmona ir aš 1955, abiejų režisierius J.‑P. Le Chanois), Žambjė (Per Paryžių 1956, režisierius C. Autant‑Lara), Leonaras Monestjė (Pikpikas 1963, režisierius Jeanas Girault), Septimas (Pono Septimo restoranas 1966, režisierius Jacques’as Besnard’as), Bertranas Barnjė (Oskaras 1967), Juberas (Užšaldytas 1969, abiejų režisierius Édouard’as Molinaro), Lui Filipas Furšomas (Mažasis plaukikas 1968, režisierius Robert’as Dhéry), Evanas Evansas (Žmogus orkestras 1970, režisierius Serge’as Korberas), Šarlis Diušmenas (Sparnelis ar šlaunelė 1976, režisierius Claude’as Zidi), Harpagonas (Šykštuolis 1980, režisieriai Jeano Girault, L. de Funèsas).
Parašė kai kuriems filmams, kuriuose vaidino. Vaidyba ekscentriška, temperamentinga, būdinga itin raiški, perdėta mimika, virtuoziška gestikuliacija (kartais labai sukarikatūrinta).
1706