L. J. Gay-Lussacas ir J.-B. Biot, skrisdami oro balionu atlieka fizikos eksperimentą ir matuoja oro sudėtį (1804)
Gay‑Lussac Louis Joseph (Lui Žozefas Gei‑Liusãkas) 1778 12 06Saint‑Léonard‑de‑Noblat (prie Limoges’o) 1850 05 09Paryžius, prancūzų fizikas ir chemikas. Paryžiaus mokslų akademijos (1806; jos prezidentas 1822 ir 1834), Švedijos karališkosios mokslų akademijos (1821), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1832) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1809 baigė Politechnikos mokyklą Paryžiuje ir dvejus metus ten dirbo C. L. Berthollet asistentu. Nuo 1809 šios mokyklos ir Sorbonos profesorius. 1815–50 redagavo žurnalą Annales de chimie et de physique.
Mokslinė veikla ir atradimai
1802 L. J. Gay‑Lussacas nustatė, kad esant pastoviam dujų slėgiui jų tūrio pokytis yra proporcingas temperatūros pokyčiui (Gay‑Lussaco dėsnis). 1804 su J.-B. Biot, vėliau su A. von Humboldtu tyrė Žemės magnetizmą; su J.-B. Biot oro balionu pakilo į 7000 m aukštį ir nustatė, kad ten oro sudėtis tokia pat kaip ir prie Žemės paviršiaus. Bandymais įrodė, kad yra deguonies neturinčių rūgščių (druskos rūgštis ir ciano rūgštis). 1808 su L. J. Thénard’u gavo borą ir atskirai nuo H. Davy – kalį ir natrį (kaitindami šių elementų hidroksidus su geležies drožlėmis). 1811 kaitindamas gyvsidabrio cianidą gavo cianą. Sudarė druskų tirpumo priklausomybės nuo temperatūros diagramas, 1824–32 patobulino kai kuriuos cheminės analizės metodus. 1825 gavo patentą stearino žvakėms gaminti, 1827 sukonstravo bokštą azoto oksidams (šalutiniams kamerinės sieros rūgšties gamybos produktams) surinkti, 1829 išrado būdą oksalo rūgščiai iš medienos drožlių gauti, 1833 iš pieno rūgšties išskyrė laktidą.
Louis Joseph Gay‑Lussac (graviūra, dailininkas François-Séraphinas Delpech)
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 11 969 ir krateris Mėnulyje.
2591