lóva, gulimasis baldas. Dažniausiai sudaryta iš medinio ar metalinio rėmo ir audiniu aptraukto čiužinio. Lova būna suaugusiųjų viengulė, dvigulė, paauglių, vaikiška, dviaukštė, sulankstomoji, atlenkiamoji (tvirtinama vertikaliai prie sienos), ortopedinė, pripučiamoji. Aukštis nuo grindų iki čiužinio viršaus dažniausiai mažiau nei 500 milimetrų.
Istorinė apžvalga
ampyro stiliaus lova (raudonmedis, bronza, 19 a. pirma pusė, Italija)
Seniausios lovos, naudotos turtingųjų, žinomos iš senovės Egipto, Asirijos, Graikijos ir Romos. Ten susiformavo 2 pagrindiniai lovos tipai: su vienu galvūgaliu (Egipte) ir su dviem vienodais galais (Graikijoje, Romoje). Senovės Romoje buvo paplitusios 3 rūšių lovos: miegoti, vaišintis ir dirbti. Miegamosios lovos buvo nejudamos, mūrytos iš plytų; kitos – mūrinės ir medinės (kilnojamosios). Viduriniais ir naujaisiais amžiais Europoje naudotos lovos su sienelėmis iš 2–3 pusių ar be sienelių, su mediniais ir audekliniais baldakimais virš visos lovos ar tik virš galvūgalio. Su baldakimais būdavo gotikinės, renesansinės ar klasicistinio stiliaus lovos; pastarųjų baldakimas – karūnos ar kupolo pavidalo, su draperijomis. Ampyro stiliaus lovos buvo daromos antikinių lovų pavyzdžiu. 19 a. 2–5 dešimtmetyje paplito bydermejerio stiliaus, 20 a. – paprastos konstrukcijos, funkciškos fabrikinės gamybos lovos.
Lietuvoje
Lietuvoje lovos minimos 16–18 a. istoriniuose šaltiniuose. Turtingesni miestiečiai ir bajorai naudojo Vakarų Europos tipo lovas (su sienelėmis iš 2 ar 3 pusių, su mediniais ir audekliniais baldakimais virš visos lovos arba tik virš galvūgalio). Valstiečiai 19 a. ir 20 a. pirmoje pusėje naudojo medines nejudamas ir kilnojamas lovas. Kilnojamosios lovos (dažnai išardomos) plačiai naudotos Vakarų Lietuvoje; Rytų Lietuvoje jos paplito nuo 20 a. pradžios. Vakarų Lietuvoje ir Užnemunėje pasitaikydavo lovų su baldakimais. Valstiečių lovos buvo puošiamos: dažomos vienos spalvos dažais, jų galinės lentos ir kojos profiliuojamos. Pramoniniu būdu Lietuvoje gaminamos viengulės, dvigulės, paauglių ir vaikų lovos. Jos yra unifikuotų detalių (sudarytos iš aptraukto čiužinio, dažniausiai spyruoklinio), išardomos. Lovą dažnai atstoja sofa arba transformuojama sofa‑lova.
lietuvių valstiečių lova (20 a. pradžia)