Łowicz (Lòvičius), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Lodzės vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Lodzės; apskrities centras.
26 928 gyventojai (2021). Łowiczius įsikūręs prie Bzuros upės (Vyslos intakas). Per Łowiczių eina Lodzės–Varšuvos, Kutno–Skierniewicių geležinkeliai ir plentai. Maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, pieno), tekstilės (ir trikotažo), siuvimo, poligrafijos pramonė; pašarų, taros, medinės galanterijos gamyba, plastikų perdirbimas. Turizmas. Aukštoji humanitarinė pedagoginė mokykla, aukštoji dvasinė seminarija, Łowicziaus vyskupijos teologijos kolegija, užsienio kalbų kolegija. Galerijos; etnografijos muziejus. Prie Łowicziaus yra Łowicziaus krašto kaimo skansenas.
2271
Architektūra
Bažnyčios: Šventosios Dvasios (1404, 1620 bokštas, 1778 vėlyvojo baroko fasadas), Šv. Leonardo ir šv. Margaritos (1628), Švč. Mergelės Marijos ir šv. Klaros (1650, architektas T. Poncino), Gailestingosios Dievo Motinos ir šv. Adalberto (apie 1680, apie 18 a. fasadas). Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1652–68, architektai T. ir A. Poncino, 1759 restauruota) su Šv. Viktorijos koplyčia (apie 1580, architektas J. Michatowiczius, 1783 restauruota, architektas E. Schroegeris, 18 a. antros pusės skulptūros, skulptorius J. J. Perscha), misionierių gyvenamasis namas (1689–1701, architektas Tylmanas Gamerenietis) ir koplyčia (apie 1695 stiuko lipdiniai, sienų tapyba, dailininkas M. Palloni), vyskupija (apie 1694, 18 a. antroje pusėje restauruota), barokiniai 17 a. vienuolynų ansambliai, kurija (apie 1738), klasicistinė rotušė (1828), Pašto rūmai (1829).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1136. 12–18 a. Gniezno arkivyskupų nuosavybė. 1359 jau turėjo miesto teises. Nuo 15 a. arkivyskupo valdų administracinis ir ūkio centras; čia plėtota amatai (austa gelumbė, gaminti kokliai), prekyba, kultūra (1566 įkurta spaustuvė). Po 17 a. vidurio karų su Švedija Łowiczius smuko.
Nuo 1793 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei (Napoleonas I Łowiczių ir apylinkes padovanojo maršalui L. N. Davout), nuo 1815 Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). 1820 imperatorius Aleksandras I padovanojo Łowiczių ir apylinkes didžiajam kunigaikščiui Konstantinui Pavlovičiui (vėliau Łowiczius buvo imperatoriaus rūmų nuosavybė). 19 a. prekybos centras (galvijų ir žemės ūkio produktų mugės), veikė smulkių pramonės įmonių. Per II pasaulinį karą 1940–41 veikė getas.
1918–75 ir nuo 1999 Łowiczius – apskrities centras.
2271