Lozanà (pranc. Lausanne), miestas Šveicarijos pietvakariuose; Vaud kantono centras.
Plotas 41,4 km2. 144 100 gyventojų (2023; 122 km2 ploto aglomeracijoje 319 500 gyventojų). Lozana įsikūrusi Jura kalnų papėdėje, Ženevos ežero šiauriniame krante.
Lozana
Per Lozaną teka Flono ir Louve’o upės. Vidaus vandenų uostas. Per Lozaną eina Paryžiaus–Milano plentas. Geležinkeliai ir plentai į Ženevą, Berną. Oro uostas. Metropolitenas. Metalurgija, mašinų, tiksliųjų prietaisų, transporto priemonių gamyba, poligrafijos, siuvimo, odos, maisto (tabako, alaus) pramonė. Prie Lozanos auginami vynmedžiai. Tarptautinis turizmas. Vandens (irklavimo, vandens slidžių, burlenčių) sportas. Išvykos (ištisus metus) ekskursiniais laivais į Ženevos ežerą. Netoli Lozanos daug klimato kurortų (Vevey, Montreux). Tarptautinės mugės (nuo 6 a.), kongresai. Šveicarijos Konfederacijos Aukščiausiojo Teismo (nuo 1847), Tarptautinio olimpinio komiteto (nuo 1915) būstinės. Lozanos universitetas, aukštoji technikos mokykla (įkurta 1853), konservatorija. Archeologijos, istorijos, fotografijos, kantono dailės, krikščioniškojo meno, L’Art Brut (originalių neprofesionalių kūrėjų kūriniai), olimpinis ir kiti muziejai, meno galerijos. Botanikos sodas.
2271
Architektūra
Miesto svarbiausias statinys – ankstyvosios gotikos stiliaus Lozanos katedra (1175–1275, architektas J. Cotereelis ir kiti, 19 a. perstatyta, architektas E. E. Viollet‑le‑Ducas). Šv. Pranciškaus (1262), Šv. Lauryno (18 a.) bažnyčios. Vyskupų rūmai: Saint‑Maire (15 a. pradžia, dabar Lozanos kantono namai), Senoji vyskupija (15 a., dabar Lozanos istorijos muziejus). D’Ouchy pilis (1170, 19 a. perstatyta, dabar viešbutis), vėlyvosios gotikos rotušė (1468, 1674 perstatyta), Senoji akademija (1587), gynybinės sienos bokštas De l’Ale (18 a.), Bugniono vila (1850, architektas L. Wengeris, dabar muziejus Fondation de l’Hermitage); Teisingumo fontanas (1726). 20 a.–21 a. pradžios statiniai: biurų pastatas La tour de Bel-Air (1903, architektas A. Laverriere’as), neorenesansiniai rūmai De Rumine (1904, Lozanos kantono dailės, archeologijos, istorijos muziejai), neoklasicistinis Šveicarijos Konfederacijos Aukščiausiojo Teismo pastatas (1927), Sauvabelino bokštas (2003), Olimpiniai namai (2019, architektūrinė bendrovė 3XN).
Teisingumo rūmai Lozanoje (1886, architektas B. Recordonas)
2271
Istorija
Įkurta keltų, antikos laikais valdė romėnai, vadino Lausoniumu, Lausonna. Apie 379 įsiveržus alemanams Lozanos gyventojai iš senovės gyvenvietės prie ežero krantų persikėlė į toliau esančias kalvas. 594–1536 Lozana buvo vyskupijos centras. Ją valdė vyskupai ir Savojos kunigaikščiai, kol 1536 miestą nukariavo Bernas ir jis tapo Šveicarijos dalimi, buvo įvestas evangelikų reformatų tikėjimas. 1537 įkurta protestantiška Lozanos akademija (1890 pertvarkyta į universitetą). 17 a. iš Prancūzijos atsikėlė daug hugenotų.
1798 Lozaną užėmė Napoleono Bonaparto kariuomenė, 1803 Lozana tapo naujai sukurtos Helvecijos respublikos Vaud kantono centru. Nuo 1847 čia veikia Šveicarijos Konfederacijos Aukščiausiasis Teismas. Čia pasirašytos svarbios tarptautinės sutartys: 1912 Italijos–Turkijos, 1923 Antantės šalių–Turkijos (Lozanos taika). 1932 Lozanoje vyko konferencija dėl Vokietijos reparacijų šalims nugalėtojoms panaikinimo. 20 a. 6–8 dešimtmetyje apsigyveno daug italų imigrantų.
1412
Lietuviai
Per I pasaulinį karą Lozana buvo svarbus lietuvių politikos centras. 1915 rudenį iš Paryžiaus į Lozaną atsikėlė Pavergtųjų tautų sąjunga ir J. Gabrio‑Paršaičio įsteigtas Lietuvių informacijos biuras. Šiam biurui įvairias direktyvas teikė 1916 Lozanoje įkurta Lietuvių tautos taryba. Lozanoje veikė ir popiežiaus Benedikto XV 1917 05 leistos Lietuvių dienos (jos metu buvo renkamos aukos Lietuvai) vykdomasis komitetas (pirmininkas kunigas K. Olšauskas). Į Lozaną buvo perkeltas 1915 Fribūre įkurtas, kunigo A. Steponaičio vadovaujamas belaisvių ir tremtinių (esančių daugiausia Vokietijoje) šalpos komitetas Lithuania, turėjęs skyrių Barselonoje ir komitetus Vokietijos ir Austrijos belaisvių stovyklose. Šiose organizacijose veikė J. Purickis, V. Daumantas, iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs kunigas V. Bartuška ir kiti.
Į Lozaną, kaip į lietuvių politikos centrą, 1916–18 atvykdavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjų ir lietuvių veikėjų, kurie iš Rusijos imperijos ar iš Vokietijos okupuotos Lietuvos keliaudavo į Vakarų Europos šalis. Čia 1916 ir 1918 įvyko Lozanos lietuvių konferencijos. Po 1918 aktyvi lietuvių veikla Lozanoje nunyko.
2271