Lozãnos lietùvių konfereñcija, lietuvių visuomenės atstovų susirinkimas, 1916 05 30–06 04 įvykęs Lozanoje. Sušaukta atsiradus galimybei Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos lietuviams koordinuoti politinę veiklą.
Dalyvavo Šveicarijos lietuviai V. Daumantas‑Dzimidavičius, J. Gabrys‑Paršaitis, J. Purickis, Antanas Steponaitis, Justinas Tumėnas, A. Viskantas; Rusijos lietuvių atstovai S. Šalkauskis, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininkas M. Yčas ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių atstovai J. J. Bielskis, Romanas Karuža (V. Bartuška buvo Lietuvoje). Konferencijos pirmininkas – M. Yčas. Konferencija svarstė Lietuvos politikos, ekonomikos ir kultūros problemas. Buvo perskaityti penki pranešimai apie Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos lietuvių (M. Yčas, R. Karuža, V. Daumantas‑Dzimidavičius), t. p. Šveicarijos lietuvių komiteto belaisviams šelpti Lituania (A. Steponaitis), Lietuvių informacijos biuro (J. Gabrys‑Paršaitis) veiklą.
Romano Karužos, dalyvio iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ataskaita apie Lozanos lietuvių konferenciją Vienybėje lietuvninkų (1916 07 19)
Per diskusijas Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių atstovai nepritarė Lietuvos politinių veikėjų siekiams suartėti su Vokietija, M. Yčas kalbėjo apie Lietuvos autonomijos galimybę Rusijos sudėtyje. Lozanos konferencijos dalyviai pareiškė protestą prieš Vokietijos okupacinį režimą Lietuvoje. Konferencija priėmė rezoliuciją, kuria siūlė paleisti Generalinį komitetą karo aukoms Lietuvoje šelpti (įkurtas 1915 Fribūre V. Daumanto, J. Purickio, A. Steponaičio, A. Viskanto, t. p. B. P. Piłsudskio, Stanislovo Brunovo, A. Platerio‑Zybergo, J. Puzyno iniciatyva) kaip keliantį polonizacijos pavojų, patarė lietuvių atstovams iš jo išeiti. Lozanos konferencija t. p. nutarė parengti memorandumą Apaštalų Sostui dėl Lietuvos ir lietuvių bažnytinio gyvenimo (numatyta siūlyti steigti Vilniaus arkivyskupiją, lietuvių vyskupiją Jungtinėse Amerikos Valstijose), nutarė kolegijos pagrindais pertvarkyti Lietuvių informacijos biurą – siekta kontroliuoti jo vedėjo J. Gabrio‑Paršaičio veiklą. Konferencijos dalyviai lietuvių visuomenę pakvietė rūpintis Vilniuje įkurti Lietuvos universitetą, t. p. Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvius – kaupti kapitalą per I pasaulinį karą nuniokiotam Lietuvos ūkiui atkurti.