Lozãnos mokyklà, neoklasikinės ekonominės minties kryptis, pabrėžianti matematinių metodų taikymą tiriant ekonominius dėsningumus rinkos ekonomikoje. Priskiriama ekonomikos matematinių mokyklų (matematinė mokykla) grupei.
Susiformavo 19 a. antroje pusėje Lozanos universitete.
Svarbiausi atstovai – M. E. L. Walrasas ir V. Pareto. Lozanos mokyklos pradininkas M. E. L. Walrasas, priskiriamas pirmajai maržinalizmo teorijos kūrėjų bangai, svarbiausiame veikale Grynosios politinės ekonomijos elementai (Éléments d’économie politique pure 2 tomai 1874–1877), kitaip nei rinkos dalinės pusiausvyros modelių kūrėjai A. A. Cournot, W. S. Jevonsas, A. Marshallas ir kiti mokslininkai, suformulavo bendrosios ekonominės pusiausvyros uždarą matematinį modelį, apibūdinantį rinkos ekonomikos ryšius, analizavo ne pačius priežastinius ir pasekminius ryšius, bet jų funkcinę priklausomybę. M. E. L. Walrasas pirmasis nustatė ir bendrąsias ekonominės pusiausvyros bei jos stabilumo sąlygas (buvo šiuolaikinio makroekonominio modeliavimo pradininkas), bet jo idėjos tuo metu plačiai nepaplito (rašė prancūzų kalba, į anglų kalbą išverstas tik 1954).
1893 Lozanos universiteto Politinės ekonomijos katedrai pradėjęs vadovauti V. Pareto tęsė bendrosios ekonominės pusiausvyros problemų tyrimus, priskiriamus antrajai maržinalizmo teorijos bangai. V. Pareto svarbiausiame veikale Politinės ekonomijos kursas (Cours d’économie politique 2 tomai 1896–1897) atsisakė gėrybės individualaus naudingumo funkcijos ir bendros naudos, kaip gėrybių individualių naudingumų sumos, principo. V. Pareto manymu, gėrybių teikiama nauda gali būti išreikšta jų teikiamų pirmenybių eiliškumo funkcija (šis principas taikomas ir šiuolaikinėje makroekonomikos teorijoje). V. Pareto suformulavo naują visuomenės maksimalaus naudingumo sampratą – Pareto optimumą, kuris pasiekiamas, kai nekintant sąlygoms (pvz., ištekliams, paskirstymo sistemai, poreikiams, kainoms) nė vieno ekonominio subjekto gaunamo naudingumo neįmanoma padidinti nesumažinus bent vieno kito subjekto gaunamo naudingumo. Jei šio principo laikomasi, ekonomika yra pusiausvyros būsenos.
V. Pareto tyrimai padėjo pamatus šiuolaikinei gerovės ekonomikos koncepcijai (gerovės ekonomikos teorija).
1036