Lu Siun (Lu Xun, Lu Siùnas), Lu Hsün, tikr. Zhou Shuren 1881 09 25Šaosing 1936 10 19Šanchajus, kinų rašytojas, literatūros kritikas. Nuo 1902 Japonijoje studijavo japonų kalbą ir mediciną. Studijų nebaigė, 1909 grįžo į Kiniją. 1912–26 dirbo Švietimo ministerijoje Pekine. 1920–26 Pekino universitete dėstė kinų literatūrą. Priklausė kairiųjų įvairioms organizacijoms, bet į komunistų partiją neįstojo.
Lu Siuno novelė Pamišėlio dienoraštis (1918 skelbta žurnale, 1922 išleista novelių rinkinyje Šauksmas) – pirmasis moderniosios kinų grožinės literatūros kūrinys, parašytas šnekamąja kalba (baihua). Novelėje kritikuojama konfucianistinė kultūra, feodalizmas, žmonių išnaudojimas; ji turėjo įtakos intelektualinei revoliucijai ir Gegužės ketvirtosios judėjimui. Dar sukūrė novelių (rinkiniai Klaidžiojimai 1925, Naujai papasakotos senos istorijos 1935), poezijos (rinkinys Laukinė žolė 1926), ironiškų pasakojimų apie savo jaunystę (rinkinys Temstant surinktos rytmečio gėlės 1928), parašė literatūros kritikos darbų. Kūryboje vyrauja patriotinės, socialinės temos, keliamos revoliucinės idėjos, nagrinėjamos visuomenės moralės problemos, kritikuojamas žmonių abejingumas, būdinga aiškus, kartais pašaipus stilius. Lu Siuno novelių išversta į lietuvių kalbą (rinkiniai Apsakymai 1951, Protingas, kvailys ir vergas 1961).
Lu Sinis
1833