Luang Prabang (Luáng Prabángas), Louangphrabang, miestas Laoso šiaurėje, į šiaurės vakarus nuo Vientiano, prie Mekongo upės; provincijos centras.
66 781 gyventojas (2015 surašymo duomenys). Upių uostas (išvežama daugiausia tikmedžių mediena). Plentai į Vientianą, Vietnamo ir Kinijos miestus. Oro uostas. Tekstilės, avalynės, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Aukso, sidabro, lakuotų dirbinių dailieji amatai. Luang Prabango apylinkėse auginami ryžiai, kaučiukmedžiai. Turizmas. Luang Prabangas – budistų religinis centras.
Architektūra
Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1995). Sakraliniai pastatai – vatai, thatai kartais iškilę vienas virš kito dviem arba trimis lygiais, fasade, dažniausiai gausiai puoštame medžio raižyba, – prieangis su kolonomis.
vatas Sieng Tong Luang Prabange (16 a.)
Seniausios šventyklos: Vat Manorom (1372, interjere 14 a. pabaigos 6 m aukščio bronzinė Budos statula), Vat Visun su That Mak Mo thatu (1503, 1898 rekonstruota), Vat Sieng Tong (1560, interjere stiklo mozaikos puošyba, 20 a. perstatant išplėsta). Nemažai 18–19 a. statytų vatų išlaikė pirminį vaizdą (Vat Khan, Vat Khili, Vat Mai, Vat Pa Ke), kai kurie 20 a. perstatyti ir išplėsti (Vat Ho Phra). Išliko gynybinė siena ir rūmai (abu 18 a. pirma pusė). Prancūzų kolonizacijos laikotarpio architektūroje susipynę liaudies ir prancūzų neoklasicistinės architektūros stiliai (Karališkieji rūmai, 1904–25, nuo 1976 Nacionalinis muziejus).
Istorija
Pasak tradicijos, Luang Prabangą įkūrė budistų misionieriai iš Indijos. 13 a. pradžioje atiteko tajams. 1353–1563 Lan Sango karalystės sostinė; tapo khmerų įtakos Aukštutiniame Mekonge centru.
1563, sostinę perkėlus į Vientianą, smuko. 1707, Lan Sangui suskilus į 3 valstybes, tapo Luang Prabango kunigaikštystės sostine. Nuo 1893 Luang Prabango karalystės, tapusios Prancūzijos protektoratu, sostinė. 1947 Laosui susivienijus paverstas provincijos centru. Iki 1975 (monarchijos panaikinimo) Laoso karalių rezidencija.
2271