Luara (Angers apylinkės)
Luara (Luynes apylinkės)
Luaros estuarija (ties Saint‑Nazaire)
Luarà (Loire), ilgiausia Prancūzijos upė. Ilgis 1012 km, baseino plotas 115 000 km2. Prasideda Centrinio Masyvo Vivarais kalnuose, 1424 m aukštyje. Aukštupys siauru giliu slėniu (kai kur tarpekliais) teka į šiaurę per Centrinį Masyvą. Žemiau kairiojo intako Allier žiočių slėnis platėja, nuolydis mažėja. Nuo Briare’o Luara daro platų vingį į šiaurės vakarus per aliuvinę La Solognės lygumą, nuo Orleano – į pietvakarius, žemiau Tours’o – į vakarus. Vidurupis ir žemupys teka per Luaros žemumą. Vidurupio slėnis platus, su terasomis. Žemupys kai kur šakojasi į 2 ar daugiau siaurų šakų. Įteka į Biskajos įlanką, sudarydama apie 50 km ilgio estuariją.
Didžiausi intakai: Allier, Cheras, Indre’as, Vienne’as (kairieji), Maine’as (dešinieji). Vidutinis debitas žiotyse apie 1900 m3/s. Vandens lygis svyruoja; pavasario poplūdžius sukelia intensyvūs lietūs ir sniego tirpsmo vanduo. Žemupio vandens lygį pakelia jūros potvyniai. Luaros žemupys laivuojamas; iki Nantes’o (nuo jūros) plaukia jūrų laivai.
Nuo Roanne’o iki Briare’o lygiagrečiai su upe eina aplenkiamasis laivybos kanalas; ties Digoinu jis per Luara jungiasi su Centro kanalu, kuris jungia Luarą su Sona. Ties Briare’u prasideda kanalas, kuris jungia Luarą su Sena. Aukštupyje yra hidroelektrinių. Prie Luaros pastatyta 4 branduolinės elektrinės.
Turizmas; Luaros slėnyje (prie Luaros ir jos intakų) daug gotikos ir renesanso pilių (Angers, Saumuro, Chambord’o, Blois, Chaumont’o, Amboise’o, Chenonceau, Azay‑le‑Rideau ir kitų). Chenonceau pilyje (prie Chero upės) 16 a. savo kambarių turėjo Henrikas Valua.
Luaros slėnis tarp Sully prie Luaros ir Šalono prie Luaros miestų – pasaulio paveldo vertybė (2000).
Didžiausi miestai prie Luaros: Le Puy‑en‑Velay, Roanne’as, Nevers’as, Orleanas, Blois, Tours’as, Nantes’as, Saint‑Nazaire’as.
3021