Lubano ežero gyvenvietės

Lubãno ẽžero gyvénvietės, neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių kompleksas Latvijoje, Madonos, Rēzeknės rajone, prie upių, įtekančių į Lubano ežerą. 1963–82 Lubano ežero gyvenvietes tyrė F. Zagorskis ir I. Loze. Atrasta apie 20 gyvenviečių. Neolito pradžios Osos, Sūļagalo, Zvidzės gyvenvietėse (gyventa ketvirtame–trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų) rasta Narvos kultūrai būdingos keramikos, vidurinio neolito Sulkos, Piestiņios, Kvāpānių, Nainiekstės gyvenvietėse (trečio tūkstantmečio prieš Kristų antra pusė) – šukinės ir Piestiņios tipo keramikos, vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus Aboros, Eiņių, Lagažų gyvenvietėse (antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžia) – virvelinės ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Lubano ežero gyvenvietėse rasta ir kaulo, rago, titnago, gintaro, medžio dirbinių, pastatų liekanų, mirusiųjų kapų. Neolito laikotarpiu Lubano ežero gyvenvietės buvo gintaro apdirbimo centras. 1964 m. I. Loze Nainiekstės gyvenvietėje rado 218 gintaro papuošalų, apie 3000 neapdorotų gabaliukų ir nuoskalų, daug apskritų sagų su V formos skylutėmis, cilindrinių karolių, įvairių dirbinių (nebaigtų gaminti karolių, pakabučių); rasta titnago grąžtelių ir smiltainio akmenų – šlifavimui. Gintaro dirbinių ir ruošinių rasta ir Aboros, Kvāpānių gyvenvietėse.