Lubartów (Liubártuvas), miestas Lenkijos pietryčiuose, Liublino vaivadijoje, į šiaurę nuo Liublino; apskrities centras.
20 494 gyventojai (2021). Lubartówas įsikūręs Wieprzo (Vyslos intakas) kairiajame krante. Per Lubartówą eina Liublino–Siedlcių geležinkelis ir plentas. Maisto, stiklo, statybinių medžiagų, metalo apdirbimo, siuvimo, odos, baldų pramonė. Krašto muziejus.
2271
Architektūra
Barokiniai Lubomirskių, vėliau Sanguškų rūmai (17 a. pirma pusė, perstatyti 1693, architektas Tylmanas Gamerenietis, 1763, architektas P. A. Fontana, atstatyti 1950–70), parkas (17–18 a., dalis atstatyta 1950, architektas G. Ciolekas) su oranžerija (18 a. antra pusė). Vėlyvojo baroko Šv. Onos bažnyčia su rokokine puošyba (1738, architektas P. A. Fontana), barokinė Šv. Lauryno bažnyčia su kapucinų vienuolynu (1741), kapinių koplyčia (19 a.).
2271
Istorija
Miestas įkurtas 1543. Priklausė didikų Firlejų, Zaslavskių, Višnioveckių, Lubomirskių, 1739–1839 – Sanguškų giminėms. Iš pradžių vadintas Lewartówu, 1743 pavadintas tariamo kunigaikščių Sanguškų giminės pradininko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Liubarto vardu (tada dar nežinota, kad Sanguškos kilę iš Lengvenio Algirdaičio palikuonio Simono, arba Sanguškos). 16 a. Lubartówas buvo vienas Lenkijos reformacijos centrų (veikė evangelikų reformatų, vėliau arijonų mokykla). 16 a. susidarė gausi žydų bendruomenė. 16 a. antroje pusėje klestėjo amatai (atsikviesta amatininkų iš Vokietijos, Olandijos, Škotijos) ir prekyba. 1795–1808 priklausė Austrijai, 1809–15 – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). 19 a. pirmoje pusėje trumpam paspartėjo ūkio plėtra (1840–50 veikė fajanso fabrikas), 20 a. imta plėtoti pramonę. Per II pasaulinį karą 1941–42 veikė getas; geto kaliniai nužudyti Bełżeco koncentracijos stovykloje ir kitur. 1866–1975 ir nuo 1999 Lubartówas – apskrities centras.
Lewartów
1478
1412