Lubin (Liùbinas), miestas Lenkijos pietvakariuose, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Vroclavo; apskrities centras.
70 016 gyventojų (2021).
Lubinas įsikūręs prie Zimnicos upės (Oderio intakas). Per Lubiną eina Legnicos–Głogówo geležinkelis, Świnoujścio–Prahos (Čekija) plentas; plentai į Vroclavą, Zgorzelecą. Spalvotoji metalurgija (lydomas varis); prie Lubino kasama vario rūda (Lubinas yra Legnicos–Głogówo vario rūdos baseino teritorijoje).
Statybinių medžiagų, metalo apdirbimo, siuvimo, maisto pramonė; muzikos instrumentų gamyba. Lubino šiaurės vakarinė dalis priklauso Legnicos laisvajai ekonominei zonai. Meno galerija. Daug sporto objektų, tarp jų – sportinis oro uostas. Netoli Lubino yra Zimna Wodos gamtos rezervatas.
Architektūra
Gotikinė pilis (iki 1306) su gotikine koplyčia (apie 1349, perstatyta 1663). Gynybinės sienos fragmentai: Głogówo vartai ir bokštas (14 a.). Bažnyčios: Švč. Mergelės Marijos Gimimo (apie 1175, atstatyta 1683, konservuota 1960), gotikinė Čenstakavos Dievo Motinos su varpine (prieš 1369, perstatyta 1511, architektas M. Hoferichteris), neogotikinė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1906). Vėlyvojo baroko rotušė (1768, atstatyta 19 a. ir 20 a.).
Istorija
Įkurtas apie 1170 (kaštelionijos centras, prekybinė gyvenvietė). 1290 jau turėjo miesto teises. Iki 1675 Lubiną valdė Silezijos Piastai. 1331–1526 priklausė Čekijai, 1526–1742 – Habsburgams, nuo 1742 – Prūsijos karalystei (vokiškai vadintas Lübenu).
Nuo 14 a. prekybos ir amatų (14–16 a. austa gelumbė, 17–18 a. – drobė), nuo 19 a. pramonės centras. Per I pasaulinį karą sugriauta apie 75 % miesto pastatų.
1945 atiteko Lenkijai; atstatytas. 1982 08 31–09 02 Lubine įvyko demonstracija prieš karinės padėties įvedimą Lenkijoje (numalšino saugumo pajėgos, žuvo 3 žmonės).
Nuo 1999 Lubinas – apskrities centras.
2271
Lüben