lubų kalba
lùbų kalbà, balùba, kilùba, čilùba, lùba-lùlua, lùba-kãsai, priklauso Benuės ir Kongo kalbų šeimos (Nigerio kalbų makrošeima) bantų kalboms.
Paplitimas
Kongo Demokratinės Respublikos viena oficialiųjų regioninių kalbų (kartu su lingala, kongų ir suahelių kalba). Lubų (daugiau kaip 6 mln., Kongo Demokratinės Respublikos Rytų Kasai ir Vakarų Kasai provincijos) gimtoji kalba, kitų tautų, nuo seno gyvenančių su lubais, antroji kalba. Viena svarbiausių iki 19 a. pabaigos gyvavusios Lubos kalbų. Dar vartojama Zambijos šiaurinėje dalyje, Tanzanijos, Ruandos pasienio rajonuose. Iš viso kalbančiųjų daugiau kaip 8 mln. (21 a. pradžioje).
Gramatikos ypatybės
Skiriamos 4 pagrindinės tarmės (rytų, vakarų, pietų, vidurio) ir daugiau kaip 20 patarmių. Lubų kalba yra agliutinacinė, bet turi ir fleksinėms kalboms būdingų bruožų. Toninė. Yra keturi leksinę ar gramatinę reikšmę rodantys tonai. Būdinga balsių harmonija, nosiniai sonantai. Gramatinė sandara panaši į kitų bantų kalbų, tik archajiškesnė. Išlaikyta senesnė semantinių ir gramatinių klasių, kurių formalus rodiklis – vienskiemenis priešdėlis, sistema; kaip atskira klasė išlikęs ir lokatyvas (daugelio kitų bantų kalbų prarastas). Daiktavardžio klasių derinimas su kitomis kalbos dalimis visada sistemingas. Būdinga žodžių tvarka – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).
Raštas
Raštas lotyniškaisiais rašmenimis. Lubų kalba leidžiami laikraščiai, transliuojamos radijo ir televizijos laidos.
85