Lucos Signorelli autoportretas (freskos Antikristo pamokslas iš ciklo Paskutinis teismas detalė; Orvieto katedros Šv. Brizio koplyčia, 1499–1502)
Signorelli Luca (Luka Sinjorèlis), tikr. Luca d’Egidio di Ventura, dar vadintas Luca da Cortona 1445 ar apie 1450Cortona 1523 10 16Cortona, italų tapytojas. Ankstyvojo Renesanso atstovas, Umbrijos mokyklos atstovas. Manoma, mokėsi pas Piero della Francescą Arezzo, kur įgijo gerus perspektyvos pagrindus. Studijavo anatomiją.
L. Signorelli. Danteʼs Alighieri portretas (viena iš ciklo Paskutinis teismas pagrindines scenas papildančių freskų, Orvieto katedra, 1499–1502)
Kūrybai įtakos turėjo broliai A. ir P. Pollaiuolo, A. del Verrocchio. Popiežiaus Siksto IV pakviestas į Vatikaną 1482–1484 su kitais tapė Siksto koplyčios freskas; išliko L. Signorelli tapyta freska Mozės testamentas ir mirtis. Nutapė altorių paveikslų (Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu ir šventaisiais 1484, Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai 1491, Nukryžiavimas, apie 1505), mitologinių kompozicijų (Pano teismas 1484), monumentalių dramatiškų freskų (Legenda apie Šv. Benediktą 1499, Monte Oliveto Maggiorės vienuolyne prie Sienos); išraiškingai vaizdavo žmonių figūras. Reikšmingiausias kūrinys – Orvieto katedros freskos Šv. Brizio, arba Naujojoje, koplyčioje (ciklas Paskutinis teismas 1499–1502). Daugiafigūrėms kompozicijoms būdinga sudėtingos kūno pozos, išryškinta muskulatūra, emocinis intensyvumas. Išliko plunksna, anglimi, sangvinu atliktų tapybos eskizų, piešinių (Izaoko aukojimas 1500).
L. Signorelli. Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (aliejus, auksavimas, apie 1505–7, Metropolitano meno muziejus Niujorke)