Lucebert (Liùcebertas, Liusebèrtas), tikr. Jacobus Swaanswijk Lubertus 1924 09 15Amsterdamas 1994 05 10Alkmaar (prie Amsterdamo), olandų dailininkas, rašytojas. 1938 mokėsi Taikomosios ir dekoratyvinės dailės mokykloje Amsterdame. 1948 su kitais olandų dailininkais ir literatais įkūrė Olandų eksperimentinę grupę, kuri po metų įsiliejo į CoBrA; 1949 dalyvavo jos pirmojoje parodoje. 1950 su kitais leido žurnalą Braak, įkūrė rašytojų grupę De Vijftigers.
Lucebert
Sukūrė tapybos (ciklas Eretikai 1981), grafikos (daugiausia oforto, litografijos, šilkografijos) kūrinių (Pasiuntinys 1960), piešinių tušu (Druska 1992), fotografijų (Berlynas 1955), nutapė freskų, nuo 1990 kūrė keramiką. Kūriniai ekspresyvūs, figūriniai, paveikti vaikų piešinių, ikiistorinio meno, turi primityvizmo bruožų, būdinga ekspresyvi, emocinga raiška, eksperimentinė forma, vėlesnieji kūriniai karikatūriški, ryšku socialinė kritika. Kūrė eksperimentinės formos poeziją (eilėraščių rinkinys Apokrifas. Analfabetinis vardas / Apocrief. De analphabetische naam 1952, Poezija – vaikų žaidimas / Poezie is kinderspel 1968), joje rėmėsi antidogmatizmo ir primityvumo, naivumo, spontaniškumo principais.
Kūryboje ryšku maištavimas prieš visuomenės normas ir formalumą, kolonializmą, galios institucijas (Bažnyčią, valstybę, mokslą, filosofiją, patį meną), materializmo ir žemiškumo egzistencinis pasirinkimas. Lucebertas siekė išgryninti žodį, grąžinti jam poetinę galią (eilėraščių rinkinys Amuletas / Amulet 1957, Spąstai musių valdovui / Val voor de vliegengod 1959). Parašė dramų, kuriose ryšku autoriaus bodėjimasis racionaliu beasmeniškumu, būdinga tiesmukumas, šiurkšti ironija (B. Brechto įtaka). Dalyvavo Venecijos bienalėje (1964, Didysis prizas už tapybą), Documenta Kasselyje (1959).
256
261