Lucien Lévy-Bruhl
Lévy-Bruhl Lucien (Liusjenas Lev-Briùlis) 1857 04 10Paryžius 1939 03 13Paryžius, prancūzų filosofas pozityvistas, etnopsichologas.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1876–79 studijavo filosofiją Aukštojoje normalinėje mokykloje Paryžiuje. Dėstė gimnazijose ir licėjuose, 1899–1927 – Sorbonoje; profesorius (1904).
Tyrimų sritys
Daugiausia tyrinėjo skirtingus mąstymo tipus, būdingus pirminei sąmonei, rėmėsi É. Durkheimo primityvių visuomenių analize.
Ikiloginio mąstymo koncepcija
Remdamasis Afrikos, Australijos ir Okeanijos tautų tyrinėjimu sukūrė ikiloginio mąstymo koncepciją. Pirmykščio žmogaus, suvokiančio pasaulį daugiausia kolektyviniais vaizdiniais, mąstymas yra ikiloginis, jam nepritaikomi formaliosios logikos dėsniai. Kolektyviniai vaizdiniai iš esmės skiriasi nuo individualiųjų – pirmieji yra ikilogiški, o individuali praktinė veikla yra logiška. Pirmykščiam mąstymui būdinga afektinė kategorija – santykis su pasauliu (ypač su antgamtine sritimi) pagrįstas emocijomis, o ne samprotavimu. Kolektyviniai vaizdiniai ir su jais susijęs ikilogiškumas būdinga ir civilizuotoms visuomenėms (religijoje, dorovėje).
Lucien Lévy-Bruhl (1920)
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Augusto Comte’o filosofija (La Philosophie d’Auguste Comte 1900), Moralė ir papročių mokslas (La Morale et la science des mœurs 1903), Mąstymo funkcijos žemiausiose visuomenėse (Les Functions mentales dans les sociétés inférieures 1910), Primityvusis mąstymas (La Mentalité primitive 1922), Primityvioji mitologija (La Mythologie primitive 1935).