Tcherina Ludmila (Liudmila Čerinà), tikr. Monique Tchemerzine 1924 10 10Paryžius 2004 03 21Paryžius, prancūzų baleto artistė, kino aktorė, dailininkė. Lankė O. Preobraženskajos ir kitas baleto studijas Paryžiuje. Nuo 1939 šoko Ballets Russes de Monte Carlo, Marselio operos, Metropolitan Opera Niujorke, teatro La Scala Milane baleto trupėje, trupėje XX amžiaus baletas, kitur. Svarbiausi vaidmenys: Žizel (A. Ch. Adamo Žizel), Mergina (Rožės dvasia, pagal C. M. von Weberio muziką), Šecherazada (Šecherazada, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką), Džuljeta (C. Lamberto Romeo ir Džuljeta), Šv. Sebastijonas (Šv. Sebastijono kančios, pagal C. A. Debussy muziką), Jeanne’a d’Arc (Jeanne’a d’Arc ant laužo, pagal A. Honeggero muziką), Gala (Gala), Mergina (B. Bartóko Stebuklingas mandarinas).
Ludmila Tcherina
L. Tcherina. Galos vaidmuo baleto spektaklyje Gala (1962, choreografas M. Béjart’as, scenografas S. Dalí, kostiumų dailininkas Germinalis Casado; XX amžiaus baletas)
L. Tcherina. Europos širdis (bronza, 1994; prie Europos Parlamento rūmų Strasbūre)
Nuo 1946 vaidino kino (Džuljeta – Hoffmanno pasakos 1951, režisieriai Michaelas Powellas, Emericas Pressburgeris, Iza – Įsimylėjėliai iš Teruelio 1962, režisierius R. Rouleau) ir televizijos (Salomė – Salomė 1969, režisierius Pierre’as Koralnikas, Margarita Gotjė – Dama su kamelijomis 1972, režisierius Robert’as Maurice’as, Ana – Anos Kareninos aistra 1975, režisierius Yves’as‑André Hubert’as) filmuose. Nutapė paveikslų, sukūrė skulptūrų (Europos širdis 1991, 1994 bronzinė kopija pastatyta prie Europos Parlamento rūmų Strasbūre, Europa Operanda 1994, Eurotunelio Prancūzijos terminale), surengė parodų. Parašė romanų (Meilė veidrodyje / L’Amour au miroir 1983). Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1980).
1310