Ludovico Sforza

Sforza Ludovico (Ludovikas Sfòrca) 1451 07 27Vigevano (Lombardija) 1508 05 27Loches’o pilis (dabar Indre’o ir Luaros departamentas, Prancūzija), Milano kunigaikštis (1494–98). F. Sforzos antras sūnus. 1476 žuvus vyresniam broliui Galeazzo Marijai dėl valdžios Milane ilgai kovojo su Milano kunigaikštystės įpėdiniu palikto sūnėno Giano Galeazzo motina ir globėja Bona Savojiete. 1480 tapo oficialiu Giano Galeazzo globėju ir faktiniu Milano valdovu (formaliu – 1494 mirus Gianui Galeazzo). Subūrė vieną ištaigingiausių dvarų Europoje (jame dirbo Leonardo da Vinci, architektas D. Bramante), jo nurodymu Milane iškasta daug kanalų ir pastatyta karinių įtvirtinimų. Baimindamasis, kad Neapolio karalius Ferdinandas I padės jo dukterėčią vedusiam Gianui Galeazzui atgauti Milano sostą L. Sforza parėmė Prancūzijos karaliaus Karolio VIII planus nukariauti Neapolį. Karolio VIII kariuomenei 1495 įžengus į Italiją išsigando jos dydžio, prisidėjo prie Venecijos vadovaujamos Italijos valstybių sąjungos, kuri išvijo įsiveržėlius. 1498 Prancūzijos karaliumi tapus Milaną valdžiusios dinastijos palikuoniui Liudvikui XII šis 1499 nukariavo Milaną. L. Sforza pabėgo į Vokietiją, iš kur su Šveicarijos samdiniais pabandė Milaną atsikariauti, bet pakliuvo į prancūzų nelaisvę ir buvo įkalintas Loches’o pilyje.