Feuerbach Ludwig (Liudvigas Fòjerbachas) 1804 07 28Landshut 1872 09 13Rechenberg (prie Niurnbergo), vokiečių filosofas. P. J. A. von Feuerbacho sūnus. Dr. (1828).
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1822 Heidelbergo universitete studijavo teologiją, 1825 – filosofiją Berlyno universitete, klausė G. W. F. Hegelio paskaitų. Nuo 1828 Erlangene dėstė metafiziką, logiką, naujųjų amžių filosofijos istoriją. Už anonimišką knygą Mintys apie mirtį ir nemirtingumą (Gedanken über Tod und Unsterblichkeit 1830), kurioje neigtas asmens nemirtingumas ir pomirtinis gyvenimas, buvo atleistas iš universiteto. Bendradarbiavo įvairiuose žurnaluose.
Idėjos
Kritikavo G. W. F. Hegelį ir jo sekėjus (knyga Pagrindiniai ateities filosofijos teiginiai / Grundsätze der Philosophie der Zukunft 1843). Svarbiausias veikalas – Krikščionybės esmė (Das Wesen des Christentums 1841, lietuvių kalba 1985), jame išdėstė religijos kritikos koncepciją, pagrįstą antropologiniu materializmu. L. Feuerbachas religiją kildino iš antropologijos, laikė žmogaus esmės atspindžiu. Teigė, kad vienintelis filosofijos objektas – žmogus, kuris yra gamtos dalis, turi poreikius ir trokšta būti mylimas. Neišsipildžius troškimams imama tikėti visus žmones mylinčia esybe, kyla priklausomybės jausmas, kuris, pasak L. Feuerbacho, yra religijos pagrindas. Religinius vaizdinius formuojąs noras pažinti Dievą. Laisvė ir būties pilnatvė pasiekiama įveikus egoizmą.
Ludwig Feuerbach (apie 1865)
Įtaka
L. Feuerbacho mokymas tapo vienu marksistinės filosofijos šaltinių, paskatino ateistinės minties raidą Lietuvoje.
L: F. Engelsas Ludvigas Feuerbachas ir klasikinės vokiečių filosofijos pabaiga Vilnius 1967; K. Barth Die protestantische Theologie im 19. Jahrhundert Zürich 31960; E. Thies Ludwig Feuerbach Darmstadt 1976.
384