Ludwig Rubiner

Rubiner Ludwig (Liudvigas Rubneris), slap. Ernst Ludwig Grombeck 1881 07 12Berlynas 1920 02 26Berlynas, vokiečių rašytojas. Ekspresionizmo atstovas. 1902–06 Berlyne studijavo muzikologiją, meno istoriją, filosofiją, germanistiką. Aktyviai dalyvavo Berlyno kultūriniame ir politiniame gyvenime. Suartėjo su kairiosios pakraipos ekspresionistais, žurnaluose Der Sturm, Die Aktion skelbė savo kūrybą. Pasisakė už literatūros politizavimą, buvo radikalių pacifistinių pažiūrų. 1912–15 gyveno Paryžiuje, rašė Vokietijos spaudai. 1915 persikėlė į Šveicariją, bendradarbiavo pacifistiniame žurnale Die weissen Blätter. Dėl savo politinių pažiūrų (idealizavo Spalio perversmą) 1918 iš Šveicarijos buvo išsiųstas. Grįžo į Berlyną. Poezijoje (rinkinys Dangiškoji šviesa / Das himmlische Licht 1916) skelbė žmonijos laisvės, harmoningos socialinės egzistencijos idealus. Lyrinis herojus (revoliucionierius, mesijas) iškyla kaip galingos, žmonijai išganymą nešiančios šviesos alegorija; yra urbanistinių, socialinių motyvų. Eilėraščiai pasižymi iškilminga deklamacija, ekspresyvia sintakse, hiperbolizuotais vaizdais. Savo estetinį ir idėjinį angažuotumą išdėstė manifestuose, poleminiuose straipsniuose ir esė (knyga Svarbiausia – žmogus / Der Mensch in der Mitte 1917). Dramoje Be prievartos (Die Gewaltlosen 1919) ryšku pacifizmo idėjos. Dar parašė kriminalinį romaną Indiški opalai (Die indischen Opale 1911), su kitais išleido poezijos knygą Kriminaliniai sonetai (Kriminal‑Sonette 1913). Išvertė L. Tolstojaus, N. Gogolio, Voltaire’o kūrinių.

2931