Ludwig Wittgenstein

Wittgenstein Ludwig (Liudvigas Vtgenšteinas) 1889 04 26Viena 1951 04 29Kembridžas, austrų filosofas. Vienas žymiausių 20 a. filosofų.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1912–13 vadovaujamas B. Russello studijavo Kembridžo universitete. 1930–36 jame skaitė paskaitas, 1939–47 vadovavo Filosofijos katedrai.

Pažiūrų raida

L. Wittgensteino pažiūrų raida skirstoma į du laikotarpius. Pirmojo laikotarpio (iki 1929) svarbiausias veikalas yra Loginis filosofinis traktatas (Tractatus Logico-Philosophicus 1921, lietuvių kalba 1995), antrojo (nuo 1929) – Filosofiniai tyrinėjimai (Philosophische Untersuchungen, išleista 1953, lietuvių kalba 1995).

„Loginis filosofinis traktatas“

Pasak L. Wittgensteino, visa filosofija yra kalbos kritika, filosofijos tikslas yra suteikti mintims aiškumo, pašalinti įvairias beprasmybes, kurios atsiranda kalboje dėl to, kad kalbos vartotojai nesupranta kalbos logikos. Filosofijos rezultatas yra ne filosofiniai teiginiai, bet teiginių aiškinimas, todėl filosofija yra ne teorija, bet veikla. Siekdamas suteikti mintims aiškumo, veikale Loginis filosofinis traktatas pateikė savitus ontologinius įvaizdžius. Anot L. Wittgensteino, pasaulis yra visa, kas įvyksta, todėl jis yra faktų, bet ne daiktų visuma. Daiktas yra tik fakto galimybė. Faktų loginis vaizdas yra mintis, nes negalima mąstyti nieko nelogiško, ir tai, kas atsitinka, turi loginę formą. Nelogiško pasaulio negalima būtų apibūdinti. Faktas gali būti atvaizduotas, nes jis ir vaizdas turi bendrą atvaizdavimo loginę formą. Vaizdas išreiškia galimą dalykų padėtį loginėje erdvėje. Mintis yra prasmingas teiginys, o teiginys yra tikrovės vaizdas. Ta pati loginė forma būdinga faktui, minčiai ir teiginiui. Supratus kalbos logiką, galima išspręsti kiekvieną filosofinę problemą. Problemos filosofinis išsprendimas yra jos išnykimas.

Ludwig Wittgenstein

„Filosofiniai tyrinėjimai“

Veikale Filosofiniai tyrinėjimai atsisakė Loginio filosofinio traktato ontologinių įvaizdžių – fakto, vaizdo ir teiginio, iki galo išplėtojo mintį, kad neįmanoma peržengti kalbos ribų. Tyrimo pagrindiniu struktūriniu elementu tapo kalbinis žaidimas, kuris apima kalbėjimo įvairias rūšis ir žodžių vartojimo praktiką. Kalbinį žaidimą sudaro dvi dalys: tai, kas pasakoma kalba, t. y. tekstas, ir tai, kas neišreiškiama: psichinės būsenos, vaizdiniai, pojūčiai, egzistavimas. Atsisakė idėjos, kad kalba visada funkcionuoja vienu būdu ir visada skirta tam pačiam tikslui – mintims perteikti . Analizuodamas kalbos ypatumus teigė, kad neįmanoma nurodyti taisyklių, principų, apibrėžimų viskam, kas vadinama kalba. Kalbą sudaro sudėtingas, vadinamaisiais šeimyniniais panašumais susijęs kalbinių žaidimų tinklas. Neryški, be griežtų taisyklių šeimyninių panašumų sistema būdinga ne tik kalbiniams žaidimams, bet ir vardams, sakiniams. Noras rasti absoliučiai pirminius elementus, universalias žaidimo taisykles, atskleisti tikrą dalykų esmę (tai buvo būdinga Loginiam filosofiniam traktatui) veikale Filosofiniai tyrinėjimai buvo kritikuojamas. L. Wittgensteinas teigė, kad tik kalbos vartojimas, buvimas kalbiniame žaidime leidžia atskleisti žodžių reikšmes. Kalbą sudaro daugelis kalbinių žaidimų, tarp kurių nėra vieno pirminio ar išskirtinio. Filosofas turi nustatyti, koks nagrinėjamu atveju vyksta kalbinis žaidimas.

Įtaka

Loginis filosofinis traktatas turėjo daug įtakos Vienos būrelio filosofams, veikalas Filosofiniai tyrinėjimai paskatino kasdienės kalbos filosofijos raidą.

Kiti veikalai

Svarbesni kiti veikalai: Keletas pastabų apie logines formas (Some Remarks on Logical Form 1929), Mėlynasis ir rudasis sąsiuvinis (The Blue and Brown Books, išleista 1958), Apie tikrumą (Über Gewissheit, išleista 1969, lietuvių kalba 2009), Kultūra ir vertė (Culture and Value, išleista 1977, lietuvių kalba 2013), Užrašai, 1914–1916 (Notebooks 1914–1916, išleista 1979, lietuvių kalba 2001), Pastabos apie psichologijos filosofiją (Bemerkungen über die Philosophie der Psychologie, išleista 1980, lietuvių kalba 2016).

R: Rinktiniai raštai Vilnius 1995.

1151