Ludwik Mierosławski

Mierosławski Ludwik (Liudvikas Meroslãvskis) 1814 01 17Nemours (Prancūzija) 1878 11 22Paryžius, Lenkijos politikos ir karo veikėjas. Generolas (1849). 1830–31 metų sukilimo dalyvis. Jį numalšinus emigravo. 1834–35 organizacijos Jaunoji Lenkija, nuo 1837 – Lenkijos emigracijos susivienijimo veikėjas, nuo 1843 – vienas Lenkijos demokratinės draugijos vadovų. 1845 paskirtas visoje Lenkijoje rengiamo sukilimo vadovu, 1846 grįžo į Lenkiją. Iškart suimtas Prūsijos policijos, 1847 nuteistas mirti (bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos). Per Tautų pavasarį 1848 03 Berlyne kilus revoliucijai paleistas. Per 1848 03 Poznanės sukilimą vadovavo Poznanės didžiosios kunigaikštystės kariuomenei. Vokiečiams ją nuginklavus ištremtas. 1848 12–1849 04 vadovavo Sicilijos revoliucijos ginkluotosioms pajėgoms (kovojo su Neapolio Burbonais), 1849 06 – respublikonų sukilimui Badene ir Pfalce. Gyvendamas Prancūzijoje nuo 6 dešimtmečio pabaigos propagavo Lenkijos sukilimo idėją, jos likimu bandė sudominti Napoleoną III. Vienas vadinamųjų raudonųjų vadovų, prasidėjus 1863 sukilimui grįžo į Lenkiją. 1863 02 sukilimo diktatorius. Rusijos kariuomenei sumušus L. Mierosławskio sukilėlių būrį grįžo į Paryžių. Parašė istorijos (Lenkų tautos sukilimas 1830 ir 1831 m. / Powstanie narodu polskiego w roku 1830 i 1831 8 t. 1845–87) ir karybos istorijos (1831 m. kampanijos kritinė analize / Rozbiór krytyczny kampanii 1831 roku 2 t. 1845) veikalų.