Ludwik Solski

Solski Ludwik (Liudvikas Sòlskis), iki 1883 Ludwik Napoleon Karol Sosnowski 1855 01 20Gdów (M. Lenkijos vaivadija) 1954 12 19Krokuva, lenkų teatro aktorius, režisierius. Jogailos universiteto garbės daktaras (1954). 1876–1954 vaidino, režisavo, buvo Krokuvos, Varšuvos, Lodzės, Čenstakavos, Liublino, Poznanės, Lvovo teatrų direktorius. Sukūrė apie 800 vaidmenų; garsėjo herojiniais vaidmenimis: Horštinskis (J. Słowackio Horštinskis 1902), Kunigas Petras (A. Mickevičiaus Vėlinės), Adomas Mickevičius (S. Wyspiańskio Legionas 1911). Sukūrė reikšmingų istorinių asmenybių portretų (Dmitrijus, Frydrichas II Didysis – A. Nowaczyńskio Caras apsišaukėlis 1908, Frydrichas Didysis 1909, abiejų ir režisierius, Kaligula – K. H. Rostworowskio Kaligula 1917), komedinių vaidmenų (Papkinas, Dyndalskis – A. Fredro Kerštas 1923, 1933 ir 1945, Harpagonas – Molière’o Šykštuolis 1932, ir režisierius). L. Solskio kūryba priskiriama realistinei (vadinamajai Krokuvos) vaidybos mokyklai. Vaidybai būdinga meistriškas persikūnijimas, personažą siekiama atskleisti per jo išorinę charakteristiką. Režisavo lenkų (A. Mickevičiaus, J. Słowackio, A. Fredro, S. Wyspiańskio, S. Żeromskio) ir užsienio (W. Shakespeare’o, H. Ibseno, G. B. Shaw, A. Čechovo) dramaturgų veikalų, spektakliuose siekė teatro raiškos priemonių sintetizmo, itin pabrėžė scenografijos, apšvietimo reikšmę. Parašė atsiminimų (2 t. 1955–56). 1919–21 ir 1932–34 gastroliavo Vilniuje.