lugánda, gándų kalbà, olugánda, priklauso Benuės ir Kongo kalbų šeimos (Nigerio kalbų makrošeima) bantų kalboms.
Paplitimas
Bugandos regiono (Ugandos pietinė dalis) gandų genties kalba (kalbančiųjų daugiau kaip 3 milijonai). 14–19 a. gyvavusios Bugandos valstybės viena pagrindinių kalbų. Ugandos Katalikų Bažnyčios viena kalbų. Vartojama ir šalies sostinėje Kampaloje, t. p. nuo jos į pietus palei Viktorijos ežerą ir Tanzanijos šiaurėje (kalbančiųjų 10 000). Iš viso kalbančiųjų apie 6,56 mln. (2014).
Gramatikos ypatybės
Skiriamos 4 svarbiausios tarmės: kokių, sesių, luvuma, ludiopa. Luganda yra agliutinacinė. Toninė. Yra du pagrindiniai žodžių leksinę ar gramatinę reikšmę skiriantys tonai (aukštasis ir žemasis). 5 ilgųjų ir trumpųjų balsių sistema. Kalbai būdingos geminatos, jomis gali prasidėti ir atskiri skiemenys. Gramatinė sandara panaši į kitų bantų kalbų. Yra 19 (pagal kitą klasių skirstymo metodiką – 10) semantinių ir gramatinių klasių, kurių formalus rodiklis – dviskiemenis priešdėlis. Daiktavardžio klasės derinamos su kitomis kalbos dalimis. Dabartinėje kalboje nėra lokatyvo klasės – lokatyvas reiškiamas nederinamosiomis formomis, turinčiomis priešdėlį e‑. Būdinga žodžių tvarka – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO). Leksika labai panaši į gretimų bantų kalbų sogų ir gverių leksiką. Luganda tyrinėti pradėta 19 a. viduryje (bantų gentys dabartinės Ugandos teritorijoje apsigyveno anksčiau nei prieš 1500 metus).
Raštas
1882 išleista katalikų misionierių parengta pirmoji gramatika. 1947 sunorminta rašyba lotyniškaisiais rašmenimis (24 raidės). Luganda kalbos mokoma pradinėje mokykloje, transliuojamos radijo laidos, leidžiami laikraščiai. Išleista dvikalbių žodynų, gramatikų, į lugandą išversta Biblija.
85