Luigi Nono
Nono Luigi (Luidžis Nònas) 1924 01 29Venecija 1990 05 08Venecija, italų kompozitorius. Avangardizmo atstovas. 1941–45 studijavo Venecijos konservatorijoje (pas G. F. Malipiero), vėliau mokėsi pas B. Maderną ir H. Schercheną. 1958–59 dėstė Naujosios muzikos vasaros kursuose Darmstadte, nuo 1959 – Dartingtono vasaros muzikos mokykloje.
Kūriniai
Sukūrė operų, tarp jų – Nepakantumas 1960 (Intolleranza 1960 1961), Po karšta meilės saule (Al gran sole carico d’amore 1975), baletą Raudonasis apsiaustas (Il mantello rosso 1954), kūrinių orkestrui, tarp jų – Kanoninės variacijos (Variazioni canoniche 1950), 2 kompozicijos (1951, 1959), Dvi ekspresijos (Due espressioni 1953), Susitikimai (Incontre 1955), Carlo Scarpai, architektui (A Carlo Scarpa, architetto 1984), Nėra kelių, reikia eiti… Andrejus Tarkovskis (No hay caminos, hay que caminar… Andrei Tarkowskij 1984), kūrinių chorui, tarp jų – Trys epitafijos Federicui Garcíjai Lorcai (Tre epitaffi per Federico García Lorca 1951–53), Nutraukta giesmė (Il canto sospeso 1956), Ir tada jis suprato (Y entonces comprendió 1970), kitų vokalinių kūrinių, tarp jų – Saldus bus tylėjimas 8 solistams (Sarâ dolce tacere 1960), Kaip jėgos ir šviesos banga sopranui, fortepijonui, magnetofono juostai ir orkestrui (Como una ola de fuerza y luz 1972), Kada jie miršta 4 balsams, fleitai, violončelei ir elektroniniams instrumentams (Quando stanno morento 1982), kamerinės instrumentinės muzikos kūrinių, elektroninių kompozicijų.
Kūryboje naudojo serializmo, aleatorikos, sonorizmo, elektroninės muzikos raiškos priemones. L. Nono vokalinių kūrinių tekstai deklaravo humanistines vertybes, propagavo socializmo idėjas.
2271