Buñuel Luis (Luisas Bunjuèlis) 1900 02 22Calanda (Teruelio provincija) 1983 07 29Meksikas, ispanų kino režisierius, scenaristas. 1924 baigė Madrido universitetą (filosofiją ir literatūrą). 1925 persikėlė į Paryžių. Bendravo su siurrealistais, dirbo režisieriaus J. Epsteino asistentu.
Pirmieji filmai (Andalūzijos šuo / Un Chien andalou 1929, Aukso amžius / L’Âge d’or 1930, abu su S. Dalí) siurrealistiniai, antiklerikaliniai, šokiravo drąsiu dorovės normų neigimu. 1932 Ispanijoje sukūrė realistinį dokumentinį filmą Žemė be duonos (Las Hurdes, leistas rodyti 1937). Režisavo daugiausia Meksikoje (1946–55 ir 1958–65), Prancūzijoje (1956–58 ir 1965–77), trumpai – Ispanijoje (Viridiana 1961, Kanų kino festivalio prizas, iki 1982 cenzūros draustas rodyti). Svarbesni filmai: Užmirštieji (Los Olvidados 1950, Kanų kino festivalio prizas 1951), Nazarinas (1959, pagal B. Pérezą Galdósą, Kanų kino festivalio prizas), Angelas naikintojas (El Ángel exterminador 1962, Kanų kino festivalio prizas), Kambarinės dienoraštis (Le Journal d’une femme de chambre 1964, pagal O. Mirbeau), Simonas Stulpininkas (Simón del desierto 1965, Venecijos kino festivalio prizas), Dienos gražuolė (Belle de jour 1967, pagal J. Kesselį, Venecijos kino festivalio prizas), Tristana (1970, pagal B. Pérezą Galdósą), Kuklus buržuazijos žavesys (Le Charme discret de la bourgeoisie 1972, Oskaras), Tas niūrus geismo objektas (Cet obscur objet du désir 1977). Filmams būdinga radikali visuomeninio gyvenimo normų, klerikalizmo kritika, sarkastiška satyra, savitas siurrealizmo ir realizmo derinys; gausu erotizmo.
Luis Buñuel
Parašė biografinę knygą Mano paskutinis atodūsis (Mon dernier soupir 1982). Berlyno kino festivalio (1969), Venecijos kino festivalio prizas už visą kūrybą (1969, 1982).
1158