de Molina Luis (Luisas de Molinà) 1535Cuenca 1600 10 12Madridas, ispanų filosofas, teologas. Jėzuitas (1553).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1551–52 studijavo teisę Salamancos, 1552–53 – filosofiją Alcalá de Henareso, 1554–62 – filosofiją ir teologiją Coimbros universitete. 1563–67 dėstė teologiją Coimbros, nuo 1568 – Évoros universitete.
Veikalai
Veikale Apie laisvo apsisprendimo bei malonės dovanos, dieviškojo išankstinio žinojimo, įžvalgos, predestinacijos ir pasmerkimo dermę (De liberi arbitrii cum gratiae donis, divina praescientia, providentia, praedestinatione et reprobatione concordia 1588) polemizavo su dominikonais, nagrinėjo malonės, predestinacijos, valios laisvės problemas. Veikale Apie teisę ir teisingumą (De jure et justitia 6 t. 1593–1609) nagrinėjo valstybės ir Bažnyčios santykius, teisės ir ekonomikos klausimus. Siekė atskirti ekonomiką nuo moralės klausimų. Ekonomikoje plėtojo infliacijos teoriją.
Tarpinio žinojimo koncepcija
Siekdamas suderinti žmogaus laisvę ir Dievo malonės poveikį sukūrė tarpinio žinojimo (lot. scientia media) koncepciją. Žmogaus laisva veiksena nėra nulemta Dievo išankstinio žinojimo. Malonės veiksmingumas priklauso nuo Dievo žinojimo, kad ateityje turintis įvykti reiškinys būtinai įvyks, neklaidingumo. Žinodamas, ką individas darys esant tam tikroms aplinkybėms, Dievas jas sutvarko taip, kad malonė būtų veiksminga. Šis tarpinis žinojimas pirmesnis už malonę, ją determinuoja. Malonės veiksmingumas priklauso nuo individo pasirengimo ją priimti.
Luis de Molina (iliustracija knygoje De Justitia et jure 1759)
Įtaka
L. de Molinos koncepciją plėtojo R. Bellarmino, F. Suárezas ir kiti, ji dėstyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklose.
314