Luizianà (Louisiana), LA, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų pietuose, prie Meksikos įlankos.
Plotas 112 836 km2. 4,59 mln. gyventojų (2022); 32,8 % gyventojų – juodaodžiai (2022).
Centras – Baton Rouge’as (221 500 gyventojų, 2022; aglomeracijoje 631 300 gyventojų, 2020). Didžiausias miestas – Naujasis Orleanas (369 700 gyventojų, 2022; aglomeracijoje 914 500 gyventojų, 2020).
Luiziana yra Meksikos įlankos pakrantės žemumoje, šiaurės vakaruose yra kalvų (iki 163 m aukščio).
Drėgnas subtropinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo 8 °C (šiaurės vakaruose) iki 13 °C (pietryčiuose), liepos 20 °C. Per metus iškrinta nuo 1100 mm (šiaurės vakaruose) iki 1500 mm (pietryčiuose) kritulių.
Didžiausi ežerai – Pontchartrainas, Maurepasas, Grandas. Didžiausios upės – Misisipė (su intakais Red Riveriu, Ouachita) ir Sabine’u. Pušynai ir lapuočių miškai.
Naujasis Orleanas
Luizianos pramonės svarbiausia šaka – naftos ir gamtinių dujų gavyba. Valstijoje dar kasama akmens druska ir siera. Apdirbamõsios pramonės svarbiausia šaka – chemijos, naftos chemijos ir naftos perdirbimo pramonė; įmonės sutelktos Baton Rouge, Naujajame Orleane, Lake Charlese. Kitos apdirbamosios pramonės šakos – medienos apdirbimo, popieriaus, elekronikos, maisto pramonė, laivų statyba, aliuminio lydymas (Baton Rouge, Burnside, Gramercy, Naujajame Orleane). Žemės ūkis intensyvus; auginama cukranendrės (II vieta pagal produkciją Jungtinėse Amerikos Valstijose po Floridos), ryžiai, vilnamedžiai, sojos, batatai. Gyvulininkystės svarbiausios šakos – paukštininkystė ir galvijininkystė. Žvejyba; gaudoma krevetės, austrės, mėlynieji krabai ir tunai.
Naujojo Orleano tarptautinis oro uostas. Išilgai Meksikos įlankos pakrantės eina Kranto kanalas. Jūrų didžiausias uostas – Naujasis Orleanas, vidaus vandenų – Baton Rouge’as ir Lake Charlesas. Turizmas.
Istorija
16 a. pirmoje pusėje į dabartinės Luizianos teritoriją, kurioje gyveno daug indėnų genčių, atkeliavo ispanai. Jie čia ieškojo aukso (vadinamojo Eldorado), bet kolonijų nekūrė. 1699 pirmąją koloniją įkūrė prancūzai, kurie karaliaus Liudviko XIV garbei pavadino regioną Luiziana (to meto Luiziana apėmė kur kas didesnę teritoriją abipus Misisipės).
Po Septynerių metų karo 1763 Luizianos rytinė dalis atiteko Didžiajai Britanijai, vakarinė dalis ir Naujasis Orleanas – Ispanijai. Pastarąją dalį Prancūzija 1800 susigrąžino ir 1803 už 15 mln. dolerių pardavė Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
1812 Luiziana tapo 18 valstija (apėmė vadinamojo Orleano teritoriją, kita regiono dalis buvo pavadinta Misūrio teritorija, vėliau čia įkurta keliolika valstijų). 1813 prie jos prijungta iš Ispanijos nupirktos Vakarų Floridos dalis. 1861 Luiziana, kurioje iki 20 a. pradžios vyravo plantacinis ūkis, tapo viena Amerikos konfederacijos valstijų. 1862 užimta federalinės kariuomenės. 20 a. sparčiai plėtota naftos ir dujų pramonė. 2005 Luizianą nusiaubė uraganas Katrina.