Lukas (dailininkas R. van der Weydenas, Lukas, tapantis Švč. Mergelės Marijos portretą, 1435, aliejus, Groeningės muziejus Briugėje)
Lùkas, apaštalo Pauliaus bendražygis, lydėjęs jį misijose. Šventasis (šventė – spalio 18). Apaštalas Paulius jį vadino mylimuoju gydytoju (Kol 4, 14). Manoma, Lukas po apaštalo Pauliaus mirties pamokslavo Egipte ir Graikijoje. Luko kilmė tiksliai nežinoma, iš Kol 4, 14, 2 Tim 4, 11 ir Fm 24 spėjama jį buvus ne judėjų kilmės. Apd 13, 1 paminėtas Liucijus Kirėnietis gali būti tapatinamas su Luku; tokios versijos laikėsi ankstyvosios Bažnyčios tradicija. Apd 16, 10 netiesiogiai nurodyta, kad Lukas buvo kilęs iš Makedonijos, Filipų. Manoma, Lukas buvo likęs Filipuose, kol Paulius ir jo kiti bendražygiai keliavo po Achają, šiems vėl atvykus į Filipus Lukas prisijungė prie jų (Apd 20, 5–6). Origenas ir Jeronimas manė, kad Lukas buvo Jėzaus mokinio Tito brolis (2 Kor 8, 18; 12, 18). Lukui priskiriama Evangelija pagal Luką ir Apaštalų darbai.
Atributas ir simbolis – sparnuotas jautis, vėliau (daugiausia kontrreformacijos dailėje) – Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kaip vienos iš evangelijų autorius vaizduojamas rašantis Evangeliją, šalia jo ar fone kaip jo atributas visuomet matyti sparnuotas jautis. 15–16 a. Nyderlandų dailėje Lukas dažniausiai vaizduotas tapantis Švč. Mergelės Marijos paveikslą (manoma, Lukas buvo tapytojas ir nutapė Švč. Mergelės Marijos paveikslą); Švč. Mergelė Marija būna dažniausiai su Kūdikėliu Jėzumi, sėdinti dailininko studijoje, kartais Lukas vaizduojamas vizijoje regintis Švč. Mergelę Mariją, apsuptą debesų, ir tapantis. Lukas vaizduojamas dailininkams įprasta poza, kartais tapo klūpodamas. Tapytojų globėjas.
565
-apaštalas Lukas; -šventasis Lukas