Łuków (Lùkuvas), miestas Lenkijos rytuose, Liublino vaivadijoje, į šiaurę nuo Liublino; apskrities centras.
27 906 gyventojai (2021). Łukówas įsikūręs prie Pietų Krznos upės (Bugo intakas). Per Łukówą eina Varšuvos–Maskvos geležinkelis, Liublino–Siedlcių geležinkelis ir plentas. Maisto (mėsos), odos ir avalynės, siuvimo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų pramonė, elektros mašinų gamyba. Sporto ir poilsio centras. Krašto muziejus. Netoli Łukówo yra geologinis rezervatas (juros periodo sluoksniai, kuriuose gausu amonitų fosilijų).
Architektūra
Barokinis pijorų vienuolyno ansamblis su kolegijos Viešpaties Atsimainymo bažnyčia (1733–62, architektas A. Solari), vėlyvojo baroko bernardinų vienuolyno kompleksas (1736) su Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (1655–1770, interjere P. Smuglevičiaus tapyba), medinė kapinių Šv. Roko (1838), Šv. Alberto (2002) bažnyčios.
Istorija
12–13 a. pasienio pilis, kaštelionijos centras. Pirmą kartą paminėtas 1244. Ne kartą sugriautas totorių (1241, 1244), prūsų (1244), jotvingių, iki Krėvos unijos (1385) – ir lietuvių. Miesto teisės nuo 1403. Nuo 15 a. amatų ir prekybos centras, 16 a.–17 a. pirmoje pusėje garsėjo gelumbe ir mugėmis. Nuo 1526 turėjo savo atstovą Seime. Per 17 a. vidurio karus su Švedija apgriautas, smuko. 1701–1852 mieste veikė pijorų mokykla. Nuo 1795 Łukówas priklausė Austrijai, 1809–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). Per II pasaulinį karą veikė priverstinio darbo stovykla, iki 1942 – getas; sugriauta apie 70 % miesto pastatų. Atstatytas. 1815–1975 ir nuo 1999 Łukówas – apskrities centras.
2271