Lukrècijus, Ttas Lukrècijus Kãras (Titus Lucretius Carus) apie 97 pr. Kr.? 55 pr. Kr.?, romėnų poetas. Jo 6 knygų hegzametru parašytas epas Apie daiktų prigimtį (De rerum natura, lietuvių kalba 1964) yra vienintelis išlikęs eiliuotas antikinis kūrinys filosofijos tema. Veikalas rašytas pilietinių karų ir socialinių neramumų metais. Juos, pasak Lukrecijaus, sukėlė valdžios, garbės, turto siekimas, pavydas ir kitos ydos, pagimdytos mirties baimės. Lukrecijjus imasi visuomenės mokytojo vaidmens ir pasitelkęs Epikūro filosofijos teiginius stengiasi žmones pataisyti įrodinėdamas, kad mirtis yra Visatos dėsnis, materijos persiskirstymas, todėl nereikia jos bijoti ir tarsi pamišus atsiduoti nepasotinamam gyvenimo geismui griebiant iš gyvenimo kuo daugiau. 1 ir 2 knygose dėstoma atomų teorija (jų amžinumas, judėjimas, skirtumai), 3 ir 4 – žmogaus psichologijos ir fiziologijos dalykai (siela, dvasia, protas, juslės, jausmai), 5 ir 6 – kosmogonija ir civilizacijos istorija (pasaulio atsiradimas, šviesulių judėjimas, vandens ir oro apytaka, žmonijos istorija, meteorologinių reiškinių, žemės drebėjimų, ligų priežastys). Lukrecijus neneigia dievų buvimo, bet kritikuoja mirties baimę skleidžiančius tradicinius religinius vaizdinius. Dėl aistringo įtikinėjimo kūrinys laikomas didaktiniu epu. Jis turi diatribės bruožų, nes poetas kalbasi su idealiuoju pašnekovu. Teorinė medžiaga paremta vaizdais. Pakiliu tonu Lukrecijus piešia ir 3 elementų (žemės, dangaus, jūros) sudarytą didingą pasaulio paveikslą, iškeldamas gamtos didybę ir bandantį ją pažinti žmogaus protą. Lukrecijus turėjo įtakos Europos menui (S. Botticelli Veneros gimimas, Pavasaris) ir filosofijai (P. Gassendi, M. de Polignacui).
273