Lundà, ankstyvojo tipo valstybinis junginys Afrikoje, Kongo upės baseine, prie Kasai ir Zambezės aukštupių.
Susikūrė 15–16 amžiuje. Dauguma gyventojų lundai. Valstybei vadovavo valdytojas, kuris valdžią dalijosi su bendravalde žmona. Didelę įtaką turėjo diduomenės atstovų taryba, kuri rinko įpėdinį. Valstybę sudarė pagrindinė dalis, kurią iš visų pusių juosė su sostine glaudžiai susijusios valdos. Už jų buvo išorinės autonomiškos valdos, šių valdytojai mokėjo mokestį valdovui, bet tvarkėsi savarankiškai. Ilgainiui už valstybės apytikriai apibrėžiamų sienų susidarė daug įvairaus dydžio Lundai beveik ar visai nepavaldžių valstybinių junginių, kai kuriuos jų su pagrindine teritorija siejo tik bendra lundų kultūra.
17 a. antroje pusėje Lunda suklestėjo; apėmė teritoriją nuo Cuanzos upės aukštupio vakaruose iki Mweru ežero rytuose. Vyravo gentiniai santykiai, plito vergovė. Prekiavo su Indijos vandenyno pakrantės arabais, Vidurio Afrikos rajonais, nuo 17 a. vidurio – ir su portugalais.
18 a. Lunda pradėjo smukti. Žlugo per 19 a. pabaigos karus su čokviais. Portugalų kariuomenė iš Angolos 1884 užvaldė buvusios Lundos vakarinę dalį, belgų iš Kongo laisvosios valstybės – 1898 šiaurės rytinę; su belgais partizaninės kovos truko iki 1909, kai lundų vadai buvo suimti ir nužudyti.
1412