Lünen (Liùnenas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į šiaurę nuo Dortmundo.
85 200 gyventojų (2022); priklauso Reino‑Ruhro aglomeracijai. Lünenas įsikūręs abipus Lippės upės, prie Dattelno–Hammo kanalo. Upių uostas. Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, stiklo, odos, farmacijos, maisto (konditerijos, mėsos) pramonė. Šiuolaikinis pramonės centras kuriasi 1992 uždarytos akmens anglių kasyklos teritorijoje. Šiluminė elektrinė (500 MW); eksperimentinė elektrinė, naudojanti metaną, susikaupusį neveikiančiuose kasyklos šuliniuose. Muziejai, tarp jų – miesto, angliakasių. Teatras.
Architektūra
Bažnyčios: Šv. Jurgio (1366, vėlyvosios gotikos altorius, apie 1470, 16 a. lubų tapyba, barokiniai vargonai; 1521 restauruota), neogotikinė Šv. Marijos (1896, architektas W. Rincklake, dvi Šv. Marijos skulptūros, 13 a. antra pusė). 17 a. fachverkiniai pastatai, vandens malūnas (1760), Schwansbell rūmai (1875, architektas F. Weberis, dabar miesto muziejus), brolio ir sesers Schollių gimnazija (1962, architektas H. Scharounas), technologijų centras LünTec (1918, 2001 pastatytas keliamasis bokštas Colani-UFO, architektas L. Colani), Fireiherr-vom-Stein gimnazija (apie 1931, architektai D. ir K. Schulze), Heinz-Hipert teatro pastatas (1958, architektas G. M. Graubneris).
Istorija
Lüneno vietoje buvęs benediktinų vienuolynas pirmąkart minimas 890. 13 a. antroje pusėje Lünenas įgijo miesto statusą, 1341 iš Markos grafo gavo naujas miesto teises. 1457 didžioji Lüneno dalis sudegė. 1461 su visa Markos grafystė atiteko Klevės kunigaikščiams. 1609 perėjo Brandenburgui, 1701 – Prūsijai. Per 19 a. miestas išsiplėtė, 1857 buvo sujungtas geležinkelio linija su Dortmundu. Per II pasaulinį karą labai subombarduotas.
2271