lūpinė armonikėlė
lpinė armoniklė, muzikos instrumentas – liežuvėlinis pneumatinis idiofonas su laisvaisiais liežuvėliais be specialių rezonatorių. Priklauso armonikų šeimai.
Sandara, tipai
diatoninė lūpinė armonikėlė (padirbta Kinijoje 1983)
Sudaro viena arba dvi sujungtos metalinės plokštelės su eile išdėstytais išpjautais langeliais, kuriuos dengia žalvario arba bronzos liežuvėliai. Liežuvėliai vienas nuo kito atskirti kanalus sudarančiomis medžio arba plastiko pertvarėlėmis. Burna pučiant arba siurbiant orą armonikėlės liežuvėliai virpa sukeldami garsus. Lūpinės armonikėlės būna diatoninės (Richterio, Knittlingeno, Vienos sistemų) ir chromatinės (pastovioji, arba fortepijoninė, chromonika, arba diatoninė chromatinė su perjungikliu).
Diatoninė lūpinė armonikėlė būna vienpusė, dvipusė, šešiapusė; kiekviena jos pusė suderinta kitokia tonacija. Būna pritaikytų groti solo ir akompanuoti (bosinės, bosinės akordinės, akordinės). Richterio (pagal išradėjo pavardę) sistemos lūpinė armonikėlė dažniausiai suderinta C‑dur, G‑dur, F‑dur arba a‑moll tonacija. Pučiant orą skamba pastovieji laipsniai, siurbiant – nepastovieji. Šios sistemos armonikėlės turi 20–22 balsus. Knittlingeno (pagal Vokietijos miesto pavadinimą) sistemos lūpinės armonikėlės būna įvairaus diapazono (turi 40, 48, 56 balsus), dažniausiai suderinta tremolo (kiekviename kanale balsai suderinti 3–5 Hz skirtumu), pasitaiko suderintų oktavomis ir per 2 oktavas. Populiarios lūpinės armonikėlės melodika su vargonų tipo klaviatūra ir harmoneta su chromatine mygtukų klaviatūra. Lūpine armonikėle griežiama solo, ansamblyje ir orkestre.
Istorija
1821 Berlyne lūpinę armonikėlę sukonstravo Chr. F. Buschmannas, pavadino lūpine eolina (Mundäoline). Pirmąją klavišinę lūpinę armonikėlę sukonstravo Ch. Wheatstone’as (Anglija), pavadino simfoniumu (Symphonium).
Lūpinės armonikėlės (dar vadintos vargonėliais) pradėjo plisti nuo 19 a. vidurio. Vienpuses ir dvipuses diatonines armonikėles 20 a. pirmoje pusėje dirbo daugelis armonikų meistrų. Griežiama solo, kaimo kapelose, ansambliuose. Žymesni lietuvių muzikantai: A. Žemaitienė, P. Petrauskas, P. Janušaitis, J. Paleckas, I. Cimnalomskienė, A. Barkauskas.
L: A. Baika Kaimo armonikos Vilnius 1994; H. Herrmann Einführung in die Satztechnik für Mundharmonika-Instrumente Trossingen 1958; A. Fett Die Mundharmonika. Kleine Instrumentenkunde Trossingen 1966; A. Мirek Spravočnik po garmonikam Moskva 1968.
1860