lùrdas, lùrdo grotà, sakralinis katalikų statinys Švč. Mergelės Marijos garbei. Paplitęs daugelyje katalikiškų šalių. Statomas pagal Massabielle’io grotos Lurde pavyzdį (iš čia pavadinimas). Dažniausiai akmeninėje grotoje yra Švč. Mergelės Marijos (kartais šv. Bernadetos skulptūra; šv. Bernadeta vaizduodajama klūpanti, sudėjusi maldai rankas žvelgia į Švč. Mergelę Mariją) skulptūra ar paveikslas, įrengiamas altorėlis, suolelis, klauptai, šalia grotos arba jos frontone kartais yra kryžius. Dažniausiai lurdas įrengiamas kalvos papėdėje, prie vandens telkinio (šaltinėlio, upelio, tvenkinio, specialiai tam iškasto šulinio; lurdo vanduo laikomas stebuklingu, jis geriamas, juo prausiamasi), parko teritorijoje, kartais šventoriuje (dažniausiai kunigo antkapinis paminklas-lurdas), rečiausiai bažnyčios navoje, arba koplytėlėje (lurdas-koplytėlė).
Grota miške Palangoje (fotografė P. Mongirdaitė, apie 1907, spalvintas atvirukas)
lurdas Nemunaičio bažnyčios šventoriuje (įrengtas 1930)
Lurdas lankomas maldininkų ir piligrimų, prie jo gali būti aukojamos šv. Mišios, atliekamos procesijos, dedami votai, atliekamos asmeninės ir bendruomeninės maldos ir giesmės. Vietovės, kuriose įrengtas lurdas, ir lurdo architektūriniai ypatumai turi įtakos tikinčiųjų maldos intencijai – prie kapinėse esančio lurdo dažniausiai meldžiamasi už mirusiuosius, jei lurdas yra kunigo antkapinis paminklas – už mirusį kunigą. Prie vandens esančiame lurde dažniausiai Švč. Mergelės Marijos prašoma sveikatos. Jei grotoje yra įrengtas altorius ir galima aukoti šv. Mišias, maldų intencijos būna įvairios, bet pirmiausia meldžiamasi už ligonius.
Lietuvoje lurdas dažniausiai sutinkamas Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Yra apie 50 lurdų. Garsiausi Palangos, Kretingos, Plungės, Šiluvos lurdai. Pirmas lurdas pastatytas 1898 Birutės kalne Palangoje.
lurdas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje Kuršėnuose
lurdas Veiviržėnuose (20 a. pirma pusė, skulptorius Vincentas Jaškevičius)