lūžio rodiklis

šviesos spindulio lūžis skirtingų terpių sandūroje: φ – šviesos spindulio kritimo kampas, χ – šviesos lūžio kampas, 1, 2 – skirtingos terpės

lžio rodklis, bematis dydis, nusakantis terpės gebėjimą laužti šviesos bangas. Absoliutusis lūžio rodiklis lygus šviesos greičio vakuume c ir šviesos fazinio greičio ν terpėje santykiui n = c/ν. Absoliutųjį lūžio rodiklį, terpės santykinę dielektrinę skvarbą ε ir santykinę magnetinę skvarbą µ sieja formulė $n=\sqrt{\mathit{\epsilon \mu }}$. Vienos terpės santykinis lūžio rodiklis kitos terpės atžvilgiu lygus skirtingų terpių absoliučiųjų lūžio rodiklių dalmeniui n₂₁ = n₂/n₁ = v₁/v₂ (čia n₁ ir n₂ skirtingų terpių absoliutieji lūžio rodikliai, v₁ ir v₂ – šviesos faziniai greičiai pirmojoje ir antrojoje terpėje) arba šviesos kritimo kampo φ ir jos lūžio skirtingų terpių skiriamojoje riboje kampo χ sinusų dalmeniui n = sinφ/sinχ. Labai šviesą sugeriančių medžiagų lūžio rodiklis yra kompleksinis dydis: ñ = n(1 + ikλ / 4π); čia n – absoliutusis lūžio rodiklis, i – menamasis vienetas, k – sugerties rodiklis, λ – šviesos bangos ilgis. Lūžio rodiklis priklauso nuo šviesos bangos ilgio (šviesos dažnio), terpės struktūros ir agregatinės būsenos.

Optiškai anizotropinių medžiagų lūžio rodikliai dar priklauso nuo šviesos sklidimo krypties, poliarizacijos (dvejopas spindulių lūžis). Didesnio lūžio rodiklio medžiagos vadinamos optiškai tankesnėmis. Lūžio rodiklis matuojamas refraktometru.

1

*metalai, apibūdinami kompleksiniu lūžio rodikliu

2868