Luzitãnijos kãras, luzitanų pasipriešinimo romėnams karas. Vyko 193–139 pr. Kr. Pirėnų pusiasalio pietvakariuose (dabartinės Portugalijos teritorijoje).
155 ir 146 pr. Kr. prasidėjo didžiausi luzitanų sukilimai. 155 pr. Kr. malšinti sukilimo į Pirėnų pusiasalį žygiuojantiems romėnų legionams vadovavo prokonsulas Lucijus Licinijus Lukulas ir pretorius Servijus Sulpicijus Galba. 150 pr. Kr. Galbos pakviesti derėtis luzitanų vadai buvo nužudyti (taip baigėsi pirmoji karo dalis).
146 pr. Kr. luzitanų vadas Viriatas kovą atnaujino (jis siekė karą su romėnais paversti partizaniniu). 145 pr. Kr. karvedys Markas Emilijus Emilianas sėkmingai kariavo su luzitanais, bet paimti Viriato į nelaisvę nesugebėjo. 139 pr. Kr. Viriatas kovai su romėnais sutelkė kelių keltų genčių sąjungą. 139 pr. Kr. miegantį Viriatą nužudė trys jo bendražygiai, suvilioti pažadėto užmokesčio (juos romėnai, skelbiantys, kad išdavikams nemoka, vėliau nužudė).
Luzitanai buvo romėnų pajungti. Apie 15 pr. Kr. jų žemėse buvo įkurta Romos Luzitanijos provincija.
1489